Žodis „fobija“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „phobos“, reiškiančio baimę, siaubą ar paniką. Graikų mitologijoje Fobas (Φόβος) buvo karo dievo Arėjo sūnus, personifikavęs baimę ir siaubą, lydėdavęs mūšius. Šis terminas buvo perimtas į lotynų kalbą ir vėliau į kitas Europos kalbas, įgydamas platesnę reikšmę, susijusią su intensyvia, dažnai iracionalia baime.
Fobija – tai stipri, nevaldoma baimė, kurią sukelia tam tikri objektai, situacijos ar idėjos. Religiniame kontekste fobija gali būti vertinama kaip dvasinės pusiausvyros trikdys, kartais siejamas su tikėjimo stoka, vidinėmis kovomis ar net demoniškomis įtakomis tam tikrose tradicijose. Pavyzdžiui, krikščionybėje baimė dažnai kontrastuojama su pasitikėjimu Dievu, o islamo tradicijoje pabrėžiama, kad tikras tikėjimas padeda įveikti nepagrįstas baimes.
Religijose baimė dažnai laikoma žmogaus prigimties dalimi, tačiau per didelė ar iracionali baimė gali būti traktuojama kaip kliūtis dvasiniam augimui. Štai keletas istorijų ir citatų, iliustruojančių, kaip skirtingos religinės tradicijos nagrinėja baimę:
Krikščionybė
Krikščioniškoje tradicijoje baimė dažnai siejama su tikėjimo išbandymu. Biblijoje randama daugybė raginimų nebijoti, pasitikėti Dievu. Vienas žymiausių pavyzdžių yra apaštalo Pauliaus žodžiai:
„Nes Dievas davė mums ne baimės dvasią, bet galios, meilės ir savitvardos dvasią.“ (2 Timotiejui 1:7)
Istorija: Šventasis Jonas Kryžius, XVI a. mistikas, savo raštuose aprašė „sielos tamsiąją naktį“ – dvasinę būseną, kai žmogų apima baimė ir netikrumas. Jis mokė, kad šios būsenos yra Dievo kvietimas giliau pasitikėti Jo valia, įveikiant vidines baimes.
Islamas
Islame baimė (arabiškai „khawf“) gali būti dvejopa: pagrįsta pagarba Dievui (taqwa) arba žalinga, iracionali baimė, kuri atitolina nuo Alacho. Korane sakoma:
„Neabejotinai, Alacho draugai neturės ko bijoti ir jie neliūdės.“ (Koranas, 10:62)
Istorija: Sufijų mistikas Rumi pasakojo apie žmogų, kuris bijojo tamsos. Jo mokytojas liepė jam įeiti į tamsų kambarį ir ten medituoti, sakydamas, kad tikrasis priešas yra ne tamsa, o baimė širdyje. Per maldą ir atsidavimą žmogus įveikė savo fobiją.
Budizmas
Budizme baimė laikoma proto iliuzija, kylančia iš prisirišimo prie ego. Buda mokė, kad meditacija ir sąmoningumas padeda išsilaisvinti iš baimės gniaužtų. Dhammapadoje sakoma:
„Nėra baimės tiems, kurių protas nėra prisirišęs, kurie išsilaisvinę iš geismo ir neapykantos.“
Istorija: Vienas Tibeto budistų vienuolis pasakojo apie savo mokinį, kuris bijojo aukščio. Mokytojas liepė jam kasdien medituoti ant uolos krašto, vizualizuojant savo baimę kaip debesį, kuris išbandomas išbandomas išsklaido. Laikui bėgant mokinys išmoko valdyti savo fobiją per sąmoningumo praktiką.