Šventoji Marija Faustina Kovalska (lenk. Maria Faustyna Kowalska), gimė 1905 m. rugpjūčio 25 d. kaimo šeimoje Glogove (Lenkija) kaip trečiasis iš dešimties vaikų. Jos krikšto vardas – Elena. Nuo vaikystės ji išsiskyrė dideliu pamaldumu, meile Dievui ir noru tapti vienuole, tačiau dėl skurdžios šeimos situacijos turėjo atidėti savo pašaukimą.
1924 m., po apsireiškimo Jėzaus, kuris jai liepė vykti į Varšuvą ir stoti į vienuolyną, Elena įstojo į Seserų Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos kongregaciją (vadinamas Mergelės Marijos vienuolėmis). 1926 m. ji priėmė vienuoliškus įžadus ir vardą Marija Faustina (lot. Faustina – ‘palaimintoji’).
Apreiškimai ir Dieviškojo Gailestingumo žinia
1931 m. vasario 22 d. Faustinai Płocke (Lenkija) pirmą kartą apsireiškė Jėzus, vaizduodamas save kaip Gailestingumo Šaltinį. Jis liepė jai nutapyti paveikslą su užrašu “Jėzau, pasitikiu Tavimi” ir skleisti žinią apie Jo begalinį gailestingumą.
Faustina savo dienoraštyje (kurį rašė vienuolių viršininkės pavedimu) užrašė Jėzaus žodžius:
“Prieš teisingąjį Teismą atėjau kaip Gailestingumo Karalius. Žmonija neatsigaus, kol nesigręš į Gailestingumo Šaltinį.”
Pagrindiniai Dieviškojo Gailestingumo kulto elementai, kuriuos Jėzus perleido Faustinai:
- Gailestingumo paveikslas – Jėzus su dviem spinduliais (baltas – vanduo, raudonas – kraujas), simbolizuojančiais nuplovimą ir atgaivą.
- Gailestingumo šventė – pirmasis sekmadienis po Velykų, skirta garbinti Dievo meilę ir atleidimą.
- Gailestingumo valanda (15 val.) – malda už pasaulio išgelbėjimą.
- Gailestingumo rožinys – malda už nuodėmių atleidimą.
- Pasišventimas Dievo Gailestingumui – pasitikėjimas Jėzumi nepaisant nuodėmių.
Kankinystės ir kanonizacija
Faustina kentėjo nuo sveikatos problemų (tuberkuliozė), bet viską priėmė kaip auką už nusidėjėlius. Mirė 1938 m. spalio 5 d., būdama tik 33 metų (kaip ir Jėzus).
Jos dienoraštis ir Dieviškojo Gailestingumo žinia pasklido po visą pasaulį. 2000 m. balandžio 30 d. popiežius Jonas Paulius II (gimęs netoli Faustinos gimtinės) ją kanonizavo ir įsteigė Dieviškojo Gailestingumo šventę.
Šiandien Faustina yra viena žymiausių XX a. šventųjų, o Jėzau, pasitikiu Tavimi – viena populiariausių krikščioniškų maldų.
Pagrindinė Dieviškojo Gailestingumo žinia:
- Dievo Gailestingumas – didžiausias Jo ypatybė
Jėzus atskleidė Faustinai, kad Jo Širdis kupina begalinės meilės ir gailestingumo žmonijai, ypač nusidėjėliams. Pagrindinė žinia: “Žmogau, niekada nebijok priartėti prie manęs, nes mano Gailestingumas – begalinis”. - Gailestingumo paveikslas su užrašu “Jėzau, pasitikiu Tavimi”
Jėzus liepė Faustinai nutapyti paveikslą, kuriame Jis būtų pavaizduotas kaip Gailestingumo Šaltinis, iš širdies trykštantis šviesa ir krauju (simbolizuojant išgelbėjimą). Užrašas “Jėzau, pasitikiu Tavimi” turi priminti žmonėms pasikliovimą Dievu. - Gailestingumo valandos
Jėzus prašė, kad kasdien 15 val. (Jo mirties valanda) būtų garbinamas Jo Gailestingumas, skaitant maldas, ypač Gailestingumo Rožinį arba Gailestingumo koplyčias. - Gailestingumo sekminės
Pirmoji sekmadienį po Velykų turėtų būti švenčiama kaip Dieviškojo Gailestingumo sekminės. Jėzus pažadėjo, kad tą dieną atleistos net didžiausios nuodėmės tiems, kurie atgailauja. - Dieviškojo Gailestingumo malda
Faustinos dienoraštyje užrašyta malda, kurią Jėzus perdavė:
“Šventenybė, kuri mus saugo ir gina,
Gailestingume, kuris mus gauna ir atperki,
Visagalybe, kuri mus išgelbsti,
Apsaugok mus nuo visų pikto jėgų – dabar ir visados.” - Pasišventimas Dieviškajam Gailestingumui
Jėzus ragino žmones pasitikėti Jo gailestingumu ir skleisti šią žinią pasauliui, kad visi žinotų, jog Dievas nori gelbėti, o ne bausti.
Ši žinia tapo pamatu Gailestingumo kultui, kuris išplito po visą pasaulį. 2000 m. Popiežius Jonas Paulius II kanonizavo Faustiną ir įsteigė Dieviškojo Gailestingumo sekmes kaip visuotinę Bažnyčios šventę.