O Dieve, visų tikinčiųjų ganytojau ir mokytojau, norėdamas išsaugoti ir paskleisti savo Bažnyčią visoje žemėje, Tu įsteigei kunigystę. Apaštalams ir jų įpėdiniams Tu paliepei: „Derlius didelis, bet darbininkų maža. Melskite Viešpatį, kad jis atsiųstų į savo lauką darbininkų“. Štai, nuolankiai einame pas Tave ir karštai meldžiame, atsiųsk vertų kunigų savo šventajai Bažnyčiai! Pažadink krikščionių šeimose kunigystės troškimą! Duok krikščionims tėvams malonę savo vaikus išauklėti Dievo tarnybai. Pažadink mūsų jaunimo širdyse meilę tyrumui ir apaštališką uolumą, kurio dėka daugelis tampa vertais tarnauti Tavo šventovėje. Leisk visiems, Viešpatie, kuriuos jau prieš amžius pasišaukei į šią šventą tarnybą, Tavojo balso nuolankiai klausyti ir Tau visa širdimi paklusti. Apsaugok juos nuo pasaulio pavojų, suteik jiems išminties ir supratimo Dvasios, patarimo ir tvirtumo Dvasios, žinojimo ir pamaldumo Dvasios ir pripildyk juos savo šventa baime, kad apsiginklavę kunigystės malone, žodžiu ir pavyzdžiu mokytų mus žengti Tavo įsakymų keliu ir nuvestų mus į amžinąją palaimingą vienybę su Tavimi, kuris gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. Amen.
Mažai kas susimąsto, jog kunigo pašaukimas prasideda nuo paprasto tylaus Dievo kvietimo, kurį žmogus išgirsta savo širdyje. Tai tarsi slapta žinutė, kurią reikia išmokti atpažinti kasdienybėje. Bažnyčios tradicijoje sakoma, kad kunigas yra tarsi švyturys, kuris pats nešviečia, bet atspindi Dievo šviesą kitiems. Svarbu suprasti, kad kunigai yra paprasti žmonės su savo silpnybėmis, todėl malda už juos yra tarsi dvasinis skydas, saugantis nuo kasdienių pagundų. Kai meldžiamės už kunigus, mes iš tikrųjų meldžiamės už visą bendruomenę, nes geras ganytojas visada veda savo avis ten, kur žalia žolė ir tyras vanduo. Būti kunigu reiškia nuolat mokytis mylėti taip, kaip myli pats Dievas, net tada, kai tai reikalauja didelių pastangų.