Diteizmas – tai religinė ar filosofinė sistema, teigianti, kad egzistuoja du dievai, dažnai laikomi lygiaverčiais, bet turinčiais skirtingas ar priešingas funkcijas, savybes ar roles. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „di-“ (du) ir „theos“ (dievas), reiškiantis „dviejų dievų tikėjimą“. Diteizmas skiriasi nuo monoteizmo (vieno dievo) ir politeizmo (daug dievų), nes pabrėžia tiksliai dvi dieviškas esybes.
Pagrindinės savybės:
- Du dievai: Diteizme tikima dviem dievais, kurie gali būti papildantys (pvz., vyras ir moteris) arba priešiški (pvz., gėris ir blogis).
- Dualistinė struktūra: Dažnai dievai rodo kosminę pusiausvyrą ar konfliktą, pvz., šviesą ir tamsą, kūrimą ir griovimą.
- Specifinis kontekstas: Diteizmas gali būti savarankiška sistema arba dalis platesnės religinės struktūros, kur du dievai iškeliami kaip pagrindiniai.
Istoriniai pavyzdžiai:
- Zoroastrizmas: Nors kartais laikomas dualistine religija, zoroastrizmas artimas diteizmui, nes pabrėžia du priešingus principus – Ahura Mazda (gėrio dievas) ir Angra Mainyu (blogio dvasia). Nors Ahura Mazda yra aukštesnis, jų kova formuoja kosminę tvarką.
- Markionizmas: II a. krikščionių sekta, vadovaujama Markiono, tikėjo dviem dievais: Senojo Testamento Dievu (teisingumo, bet griežtu kūrėju) ir Naujojo Testamento Dievu (gailestingu Jėzaus Dievu).
- Senovės religijos: Kai kuriose mitologijose du dievai iškyla kaip pagrindiniai, pvz., egiptiečių Oziris ir Izidė (nors tai labiau politeizmas) arba indoeuropiečių tradicijose dangaus ir žemės dievų poros (pvz., Dyaus ir Prithvi vedose).
Lietuvių pagoniškoje mitologijoje diteizmo, kaip griežtos sistemos, nebuvo, nes tikėjimai buvo politeistiniai, apimantys daug dievybių (Perkūnas, Žemyna, Velnias ir kt.). Tačiau galima įžvelgti dualistinius elementus, pvz., Perkūno (dangaus, tvarkos) ir Velnio (chaoso, požemio) priešpriešą liaudies pasakose. Šie motyvai labiau rodo krikščionybės įtaką, o ne gryną diteizmą. Tikrasis diteizmas lietuvių tradicijoje nėra dokumentuotas.
Skirtumai nuo kitų sistemų:
- Monoteizmas: Tiki vienu dievu, neigdamas kitų egzistavimą (pvz., krikščionybė, islamas).
- Politeizmas: Tiki daugybe dievų be griežto dviejų išskyrimo (pvz., graikų, romėnų religija).
- Monolatrija: Garbina vieną dievą, pripažindamas kitų egzistavimą, bet neapsiriboja dviem.
- Dualizmas: Artimas diteizmui, bet dažnai pabrėžia ne dievus, o abstrakčius principus (pvz., gėris vs. blogis), kaip zoroastrizme ar manicheizme.
Diteizmas pabrėžia dualistinę pasaulio tvarką, kur du dievai simbolizuoja pusiausvyrą, konfliktą ar papildomumą. Jis rečiau pasitaiko kaip savarankiška sistema, bet dažnai randamas platesniuose religiniuose kontekstuose, kur išryškinamos dvi pagrindinės dieviškos jėgos. Diteizmas padeda suprasti, kaip skirtingos kultūros struktūrizuoja kosminę tvarką per priešybių ar partnerystės idėjas.