Šis stačiatikių (ortodoksų, pravoslavų) religinis kalendorius rodo Rytų krikščionybės šventinį metų ritmą – nuo Kristaus gimimo iki Jo prisikėlimo ir Bažnyčios gimimo. Stačiatikiais Lietuvoje dažniausiai vadinami Rytų Ortodoksų Bažnyčios tikintieji, priklausantys Maskvos, Konstantinopolio ar kitoms patriarchijoms. Žodis pravoslavai dažniau vartojamas kalbant apie rusų ortodoksų tradiciją, o ortodoksai – tai tarptautinis pavadinimas, apimantis ir graikų, serbų, rumunų, gruzinų bei kitas bendruomenes. Šiame kalendoriuje pateikiamos pagrindinės stačiatikių šventės pagal Grigaliaus ir Julijaus kalendorių eigą, įskaitant dvylika didžiųjų švenčių, pasninko laikotarpius ir svarbiausias liturgines dienas. Tai ne tik datos – tai laiko šventinimo kelias, kuriuo ortodoksų pasaulis eina jau daugiau nei tūkstantį metų.
Sausio 7 d. – Kristaus gimimas (Kalėdos)
Pagal Julijaus kalendorių – Jėzaus gimimas. Viena iš 12 didžiųjų švenčių.
Namų palaiminimas, šventinės mišios, pasninko pabaiga.
Sausio 14 d. – Nauji metai (Religiniai, pagal Julijaus kalendorių)
Metų sandūra pagal senąją bažnytinę tvarką – minima rimčiau nei pasaulietiniai Naujieji.
Sausio 19 d. – Kristaus krikštas (Teofanija, Epifanija)
Viešasis Jėzaus pasirodymas pasauliui. Šventinamas vanduo, tikintieji neria į eketę.
Viena reikšmingiausių ortodoksų švenčių.
Vasario 15 d. – Viešpaties įžengimas į šventyklą
Marija aukoja Jėzų Jeruzalės šventykloje – susitikimas su Simeonu.
Kovo 25 d. – Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai
Arkangelas Gabrielius paskelbia Marijai, kad ji pradės Dievo Sūnų.
Balandžio mėn. (kintama) – Verbų sekmadienis
Jėzaus įžengimas į Jeruzalę – žmonės sveikina Jį nešdami šakas.
Balandžio mėn. (kintama) – Didžioji savaitė
Jėzaus paskutinė savaitė: Paskutinė vakarienė, kryžiaus kančia, kapas. Maldų viršūnė.
Balandžio mėn. (kintama) – Velykos (Prisikėlimas)
Svarbiausia ortodoksų šventė – Kristaus prisikėlimas.
Pradedama vidurnakčio procesija, skamba „Kristus prisikėlė!“
Gegužės 40-oji diena po Velykų – Kristaus žengimas į dangų
Jėzus palieka pasaulį kūnu, kad siųstų Šventąją Dvasią.
Birželio 50-oji diena po Velykų – Sekminės
Šventosios Dvasios atsiuntimas apaštalams – Bažnyčios gimtadienis.
Bažnyčios puošiamos žaluma, meldžiamasi už gyvuosius ir mirusiuosius.
Birželio 24 d. – Šv. Jono Krikštytojo gimimas
Vienintelė šventojo gimimo šventė – Jėzaus pirmtako garbei.
Liepos 12 d. – Šv. Petras ir Povilas
Apaštalų atminimo diena – užbaigia Petrų-Paulių pasninką.
Rugpjūčio 6 d. – Kristaus atsimainymas (Ant kalno Taboro)
Jėzus atsiskleidžia savo dieviškume prieš mokinius.
Rugpjūčio 15 d. – Dievo Motinos užmigimas (Dormitio, žolinė)
Marijos perėjimas į amžinybę. Paskutinė iš 12 didžiųjų švenčių.
Prieš ją laikomas 2 savaičių pasninkas.
Rugsėjo 1 d. – Bažnytinių metų pradžia
Ortodoksų nauji liturginiai metai. Malda už derlių, laikų tėkmę.
Rugsėjo 8 d. – Dievo Motinos gimimas
Marijos gimimo diena – pradžia išganymo plano žmonijai.
Rugsėjo 14 d. – Šventojo Kryžiaus išaukštinimas
Atradus tikrąjį Kryžių, jį iškeliama garbei. Švenčiama su pasninku.
Spalio 1 d. – Dievo Motinos Globos šventė (Pokrov)
Rusų, ukrainiečių ir slavų ortodoksų šventė – Marijos apsauga tautai.
Lapkričio 21 d. – Dievo Motinos paaukojimas šventykloje
Marija atvedama į šventyklą – atsidavimo Dievui pavyzdys.
Gruodžio 4 d. – Švč. Mergelės Marijos įšventinimas
Vienas pirmųjų jos gyvenimo įvykių, minimas rimties ir susikaupimo dvasia.
Gruodžio 25 d. – Jėzaus gimimas (tik kai kurios ortodoksų bendruomenės, pvz., Graikija)
Dauguma stačiatikių mini Kalėdas sausio 7 d., tačiau kai kurios (pvz., Graikijos Bažnyčia) švenčia kartu su katalikais.
Stačiatikių kalendorius – tai ne tik datų rinkinys, bet ir gyvas istorijos bei dvasinės patirties liudijimas. Dvylika didžiųjų švenčių, pavyzdžiui, Kristaus gimimas ir Prisikėlimas, nėra vien tik istoriniai įvykiai, bet ir mistinės realybės pasikartojimas kiekvienais metais. Pasninkai, tokie kaip Didysis gavėnia, yra laikas apmąstymams, atgailai ir dvasiniam pasirengimui šventėms. Juose atsispindi senovės asketizmo tradicijos, siekiančios padėti tikinčiajam sutelkti dėmesį į dvasinį gyvenimą. Svarbu paminėti, kad Julijaus kalendoriaus naudojimas sukuria unikalų ritmą, šventes perkeliant į kitas datas, lyginant su Grigaliaus kalendoriumi, ir taip primindamas apie laiko tėkmę ir amžinąją tiesą.Įdomu tai, kad kai kurios stačiatikių šventės yra susijusios su vietinėmis tradicijomis ir legendomis, praturtinančiomis bendrą religinę patirtį. Pavyzdžiui, šventųjų gyvenimai ir stebuklai, minimimi kalendoriuje, ne tik įkvepia, bet ir parodo tikėjimo galią kasdienybėje. Šventės nėra vien tik ritualai, bet ir galimybė patirti bendrystę su kitais tikinčiaisiais, prisiminti svarbius įvykius ir sustiprinti savo ryšį su Dievu. Kaip sakė šv. Grigalius Nazianzietis: „Tikėjimas yra siela, o šventės – kūnas“. Stačiatikių kalendorius yra ne tik religinis, bet ir kultūrinis reiškinys, atspindintis gilias istorines ir dvasines tradicijas. Jis padeda suprasti Rytų krikščionybės pasaulėžiūrą ir jos unikalumą. Todėl šio kalendoriaus tyrinėjimas yra kelionė į turtingą ir prasmingą dvasinį pasaulį.