Christus Vivit („Kristus gyvas“) – tai posinodinis apaštališkasis paraginimas, kurį popiežius Pranciškus paskelbė 2019 m. kovo 25 d. Jis skirtas jaunimui ir visai Dievo tautai, parašytas po Vyskupų sinodo apie jaunimą, tikėjimą ir pašaukimo atpažinimą. Šis dokumentas – tai ne instrukcija, o gyvas, kupinas artumo laiškas, kuriame popiežius kreipiasi į jaunus žmones kaip brolis, kaip draugas ir kaip tėvas.
Pirmieji žodžiai nubrėžia visą dokumento toną: „Kristus gyvas ir nori, kad ir tu būtum gyvas.“ (CV, 1) Čia nėra vien abstrakti teologija – tai kvietimas patirti asmeninį santykį su Jėzumi, kuris nėra tik istorinė figūra, bet gyvas dabar, šiandien, tarp mūsų.
Popiežius kalba apie jaunystę ne kaip pasirengimą „tikram gyvenimui“, bet kaip pilnavertį, gyvą laiką, kuriame Dievas veikia ir kalba. Jis kviečia ne būti idealiais, bet būti autentiškais. „Nesiekite būti kopija – jūs sukurti būti originalai.“ (CV, 106)
Dokumente skamba daug padrąsinimų nebijoti savo pašaukimo, klausti, ieškoti, net ir klysti. Jaunystė – tai ne laikinas entuziazmas, bet galimybė žengti žingsnį su Dievu, kuris yra arčiau, nei atrodo.
Keletas gilesnių citatų iš Christus Vivit:
„Jis nėra tik kažkada gyvenęs žmogus – Jis yra tas, kuris tave pažįsta ir myli.“ (CV, 124)
„Jauni žmonės nėra tik ateitis – jie yra dabartis. Jie nėra stebėtojai – jie yra gyvosios Bažnyčios dalis.“ (CV, 64)
„Dievas tave kviečia – Jis laukia tavo „taip“, kaip laukė Marijos.“ (CV, 287)
„Tikras pašaukimas yra ne tai, ką aš noriu daryti, bet tai, ką Dievas trokšta padaryti per mane.“ (CV, 256)
„Būk revoliucija. Nebijok gyvenimo svorio. Pasitikėk Kristumi – Jis tavęs niekada neapleis.“ (CV, 143)
Christus Vivit parašyta su širdimi ir drąsa. Tai dokumentas, kuris neslepia sunkumų, bet kalba apie viltį, kuri stipresnė už baimę. Popiežius kviečia jaunimą ne tik būti Bažnyčios dalimi – bet būti Bažnyčia dabar. Ne rytoj, ne kai „subręsi“, bet šiandien, nes Kristus gyvas – ir tu taip pat.