Pirmasis laiškas Timotiejui (originalo kalba gr. Πρὸς Τιμόθεον Α – Pros Timotheon Alpha, lotyniškai Epistola I ad Timotheum) yra viena iš trijų Naujojo Testamento dalių, kurios tradiciškai vadinamos „ganytojiškaisiais“ arba „pastoraciniais“ laiškais (kartu su 2 Tim ir Tit). Šis raštas yra esminis šaltinis norint suprasti, kaip pirmoji krikščionių karta pradėjo institucinį Bažnyčios organizavimą ir kaip buvo saugoma doktrina nuo pirmųjų nukrypimų.
Originaliai laiškas vadinamas lotyniškai Prima Epistula ad Timotheum, o graikiškame kanone – Πρὸς Τιμόθεον Α΄ (Pros Timotheon A’ – „Pirmasis Timotiejui“). Šis pavadinimas rodo, kad tekstas buvo suvokiamas kaip dalis platesnės Pauliaus korespondencijos, adresuotos ne bendruomenei, bet konkrečiam asmeniui. Laiške Paulius aptaria bendruomenės vadovų – vyskupų ir diakonų – kvalifikacijas, įspėja dėl klaidingų mokytojų, ragina laikytis maldos ir pamaldumo tvarkos, pabrėžia tikėjimo ir gero sąžinės svarbą. Dėl šių temų laiškas tapo vienu iš kertinių tekstų, formavusių ankstyvosios Bažnyčios struktūrą ir doktriną.
Timotiejus – graikas iš Listros (Mažojoje Azijoje), motina žydė krikščionė Eunikė, močiutė Loidė. Paulius jį pakrikštijo apie 50 m., vėliau paėmė į misijų keliones. Timotiejus buvo jaunas (gal 30–35 m.), drovus, dažnai sirgdavo, bet Paulius juo visiškai pasitikėjo. Laiške jis vadinamas „Dievo žmogumi“ (6,11) ir paliekamas Efese „kad įsakytum kai kuriems žmonėms nemokyti klaidingų mokslų“ (1,3).
Laiško tikslas ir aplinkybės
Paulius rašo iš kalėjimo (arba po pirmojo kalėjimo Romoje). Jis jaučia, kad jo laikas baigiasi, todėl laiškas turi testamento pobūdį. Pagrindinės problemos Efese:
- Klaidingi mokytojai (gnostikai, žydų mitų ir genealogijų mėgėjai)
- Turtingų bendruomenės narių puikybė
- Netvarka pamaldose
- Silpna vadovybė
Paulius duoda aiškius nurodymus, kaip turi veikti bažnyčia.
Struktūra ir pagrindinės temos
Laiškas trumpas (6 skyriai), bet labai tankus:
1 skyrius – kova už gryną tikėjimą
„Įsakyk kai kuriems žmonėms nemokyti klaidingų mokslų ir nesigilinti į mitus bei begalines genealogijas“ (1,3–4).
2 skyrius – pamaldų tvarka
Žymioji vieta apie moterų aprangą ir tylą pamaldose (2,9–15) – daug diskusijų šaltinis iki šiol.
3 skyrius – bažnyčios vadovų reikalavimai
Vyskupas turi būti „vienos žmonos vyras, blaivus, protingas, padorus, svetingas, pamokantis“ (3,2).
Diakonai – panašiai. Tai pirmasis rašytinis bažnyčios hierarchijos aprašymas.
4 skyrius – klaidingų mokytojų kritika
„Vėlesniais laikais kai kurie atkris nuo tikėjimo, klausydami klaidinančių dvasių… drausdami vesti ir valgyti maistą“ (4,1–3) – aiški nuoroda į gnostikus-asketus.
5 skyrius – praktiniai patarimai
Kaip elgtis su našlėmis, vyresniaisiais, vergais. Žymioji frazė:
„Kas savo namiškiams, ypač šeimos nariams, nepadeda, tas išsižadėjo tikėjimo ir yra blogesnis už netikintį“ (5,8).
6 skyrius – įspėjimas dėl turto ir tikėjimo išpažinimas
„Turtai – visų blogybių šaknis“ (6,10) – dažnai neteisingai cituojama (originale – „pinigų meilė“).
Paskutinės eilutės – vienas gražiausių tikėjimo išpažinimų NT:
„Kovok gerą tikėjimo kovą… laikykis įsakymo… iki mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pasirodymo“ (6,12–14).
Autorystės klausimas
Tradicija (nuo II a.) laišką priskiria šv. Pauliui. Tačiau daug šiuolaikinių mokslininkų (ypač protestantų ir katalikų biblistų) mano, kad jis parašytas po Pauliaus mirties (70–100 m.) jo mokinio vardu. Argumentai:
- Žodynas ir stilius skiriasi nuo autentiškų Pauliaus laiškų
- Bažnyčios organizacija labiau išvystyta (vyskupai, diakonai)
- Klaidingų mokymų aprašymas panašesnis į II a. gnosticizmą
Vis dėlto Katalikų Bažnyčia ir daug ortodoksų laiko laišką kanonišku ir paulinišku.
Pirmasis laiškas Timotiejui
Pirmasis skyrius
1 Paulius, Jėzaus Kristaus apaštalas pagal Dievo, mūsų Gelbėtojo, ir Kristaus Jėzaus, mūsų vilties, įsakymą,
2 Timotiejui, mano tikram sūnui tikėjime:
Malonė, gailestingumas ir ramybė iš Dievo Tėvo ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus.
3 Kaip ragindamas tave, kai keliavau į Makedoniją, palikau tave Efeze, kad įsakytum kai kuriems žmonėms daugiau nemokyti klaidingų doktrinų, 4 ir neužsiimti mitais bei begalinėmis genealogijomis. Tokie dalykai skatina ginčytinas spekuliacijas, o ne Dievo darbą, kuris vykdomas tikėjimu. 5 Šio įsakymo tikslas yra meilė, kylanti iš tyros širdies, geros sąžinės ir nuoširdaus tikėjimo. 6 Kai kurie nuo to nukrypo ir pasuko į beprasmius plepalus. 7 Jie nori būti Įstatymo mokytojai, bet nesupranta, ką kalba ir ką taip drąsiai tvirtina.
8 Mes žinome, kad Įstatymas geras, jeigu juo tinkamai naudojamasi. 9 Taip pat žinome, kad Įstatymas duotas ne teisiems, bet įstatymo laužytojams ir maištininkams, bedieviams ir nusidėjėliams, netikriems ir nedieviškiems, tiems, kurie žudo savo tėvus ar motinas, žmogžudžiams, 10 ištvirkėliams, homoseksualiai besielgiantiems, vergų prekiautojams, melagiams ir priesaikos laužytojams – ir visiems kitiems, kurie prieštarauja sveikai doktrinai, 11 atitinkančiai evangeliją apie palaimintojo Dievo šlovę, kuri man patikėta.
12 Dėkoju mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui, kuris suteikė man jėgų, kad laikė mane patikimu ir paskyrė savo tarnystei. 13 Nors anksčiau buvau šventvagis, persekiotojas ir smurtininkas, man buvo parodyta gailestingumo, nes veikiau iš nežinojimo ir netikėjimo. 14 Mūsų Viešpaties malonė gausiai išlieta ant manęs kartu su tikėjimu ir meile, esančia Kristuje Jėzuje.
15 Štai patikimas žodis, vertas visiško priėmimo: Kristus Jėzus atėjo į pasaulį išgelbėti nusidėjėlių – iš kurių aš esu didžiausias. 16 Bet būtent dėl to man buvo parodyta gailestingumo, kad manyje, didžiausiame nusidėjėlyje, Kristus Jėzus parodytų savo begalinę kantrybę kaip pavyzdį tiems, kurie tikės Jį ir gaus amžinąjį gyvenimą. 17 O Karaliui amžinajam, nemirtingajam, nematomajam, vieninteliam Dievui – garbė ir šlovė per amžių amžius. Amen.
18 Timotiejau, mano sūnau, duodu tau šį įsakymą pagal pranašystes, kadaise apie tave pasakytas, kad, prisimindamas jas, gerai kovotum kovą, 19 laikydamasis tikėjimo ir geros sąžinės, kurią kai kurie atmetė ir dėl to patyrė tikėjimo sudužimą. 20 Tarp jų yra Himenėjas ir Aleksandras, kuriuos atidaviau šėtonui, kad išmoktų nešventvagiauti.
Antrasis skyrius
1 Taigi pirmiausia raginu, kad būtų daromos maldavimai, maldos, užtarimai ir padėkos už visus žmones – 2 už karalius ir visus, kurie turi valdžią, kad galėtume gyventi taikų ir ramų gyvenimą su dievotumu ir šventumu. 3 Tai gera ir patinka Dievui, mūsų Gelbėtojui, 4 kuris nori, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų tiesos pažinimą. 5 Nes yra vienas Dievas ir vienas tarpininkas tarp Dievo ir žmonių – žmogus Kristus Jėzus, 6 kuris atidavė save kaip išpirką už visus. Tai buvo paliudyta tinkamu metu. 7 Dėl to aš buvau paskirtas skelbėju ir apaštalu – sakau tiesą, nemeluoju – tikru ir ištikimu pagonių mokytoju.
8 Todėl noriu, kad vyrai visur melstųsi, pakeldami šventas rankas be pykčio ir ginčų. 9 Taip pat noriu, kad moterys rengtųsi kukliai, padoriai ir santūriai, puošdamosi ne įmantriomis šukuosenomis ar auksu, perlų vėriniais ar brangiais drabužiais, 10 bet gerais darbais, tinkamais moterims, išpažįstančioms Dievo garbinimą.
11 Moteris tegu mokosi tyliai ir visiškai paklusniai. 12 Aš neleidžiu moteriai mokyti ar turėti valdžios vyrui; ji turi būti tyli. 13 Nes pirmas buvo sukurtas Adomas, o paskui – Ieva. 14 Ir ne Adomas buvo apgautas, bet moteris buvo apgauta ir tapo nusidėjėle. 15 Tačiau moterys bus išgelbėtos per vaikų gimdymą, jei išliks tikėjime, meilėje ir šventume su santūrumu.
Trečiasis skyrius
1 Štai patikimas žodis: kas trokšta būti prižiūrėtoju, geidžia kilnaus darbo. 2 Todėl prižiūrėtojas turi būti nepriekaištingas, ištikimas savo žmonai, santūrus, susivaldantis, gerbtinas, svetingas, gebantis mokyti, 3 ne linkęs į girtavimą, ne smurtaujantis, bet švelnus, ne linkęs į ginčus, ne pinigų mylėtojas. 4 Jis turi gerai tvarkyti savo šeimą ir užtikrinti, kad jo vaikai jam paklustų, tai darydamas su visa pagarba. 5 (Jei kas nemoka tvarkyti savo šeimos, kaip jis galės rūpintis Dievo bažnyčia?) 6 Jis neturi būti naujai atsivertęs, kad neišpuiktų ir nepatektų į tą patį pasmerkimą kaip velnias. 7 Jis taip pat turi turėti gerą reputaciją tarp pašaliečių, kad nepakliūtų į gėdą ir į velnio spąstus.
8 Panašiai ir diakonai turi būti gerbtini, nuoširdūs, ne linkę į daug vyno, ne siekiantys nesąžiningo pelno. 9 Jie turi tvirtai laikytis tikėjimo paslapčių su švaria sąžine. 10 Jie pirmiausia turi būti išbandyti, ir jeigu nėra nieko prieš juos, tegu tarnauja kaip diakonai.
11 Panašiai ir moterys turi būti gerbtinos, ne apkalbinėtojos, bet santūrios ir patikimos visame kame.
12 Diakonas turi būti ištikimas savo žmonai ir gerai tvarkyti savo vaikus bei namus. 13 Tie, kurie gerai tarnavo, įgyja kilnią padėtį ir didelį užtikrintumą savo tikėjime Kristuje Jėzuje.
14 Nors tikiuosi greitai pas tave atvykti, rašau tau šiuos nurodymus, 15 kad, jei užtrukčiau, žinotum, kaip dera elgtis Dievo namuose, kurie yra gyvojo Dievo bažnyčia, tiesos stulpas ir pagrindas. 16 Ir be jokios abejonės, didi yra paslaptis, iš kurios kyla tikras dievotumas:
Jis pasirodė kūne,
buvo pateisintas Dvasios,
buvo matytas angelų,
buvo skelbiamas tarp tautų,
buvo tikėtas pasaulyje,
buvo paimtas į šlovę.
Ketvirtasis skyrius
1 Dvasia aiškiai sako, kad paskutiniais laikais kai kurie atsižadės tikėjimo ir seks klaidinančiomis dvasiomis bei demonų mokymais. 2 Tokie mokymai ateina per veidmainius melagius, kurių sąžinė tarsi įdeginta karšta geležimi. 3 Jie draudžia tuoktis ir įsako susilaikyti nuo tam tikro maisto, kurį Dievas sukūrė, kad tikintieji ir pažinę tiesą priimtų su dėkingumu. 4 Nes visa, ką Dievas sukūrė, yra gera, ir niekas neturi būti atmetama, jei priimama su dėkingumu, 5 nes tai pašventinta Dievo žodžiu ir malda.
6 Jei šiuos dalykus priminsi broliams ir seserims, būsi geras Kristaus Jėzaus tarnas, maitinamas tikėjimo tiesomis ir gera mokymu, kurio laikaisi. 7 Venk bedieviškų mitų ir senų bobų pasakų; verčiau lavink save dievotumui. 8 Kūno lavinimas turi šiek tiek naudos, bet dievotumas yra naudingas viskam, turėdamas pažadą tiek šiam, tiek būsimam gyvenimui. 9 Tai patikimas žodis, vertas visiško priėmimo. 10 Todėl mes triūsiame ir stengiamės, nes turime viltį gyvajame Dieve, kuris yra visų žmonių Gelbėtojas, ypač tikinčiųjų.
11 Įsakyk ir mokyk šiuos dalykus. 12 Niekas tenežvelgia į tave iš aukšto dėl tavo jaunystės, bet būk tikintiesiems pavyzdys kalboje, elgesyje, meilėje, tikėjime ir tyrume. 13 Kol ateisiu, atsidėk Rašto viešam skaitymui, pamokslavimui ir mokymui. 14 Neapleisk dovanos, kuri tau buvo duota per pranašystę, kai vyresniųjų taryba uždėjo ant tavęs rankas.
15 Rūpinkis šiais dalykais, atsidėk jiems visiškai, kad visi matytų tavo pažangą. 16 Stebėk save ir mokymą, atkakliai juose pasilik; nes tai darydamas išgelbėsi ir save, ir savo klausytojus.
Penktasis skyrius
1 Nepeik vyresnio vyro šiurkščiai, bet ragink jį kaip tėvą. Jaunesnius vyrus laikyk broliais, 2 vyresnes moteris – motinomis, o jaunesnes – seserimis, su visišku tyrumu.
3 Suteik deramą pripažinimą toms našlėms, kurios tikrai yra reikalingos. 4 Bet jei našlė turi vaikų ar anūkų, jie pirmiausia turi išmokti praktikuoti savo tikėjimą rūpindamiesi savo šeima ir taip atlyginti savo tėvams bei seneliams, nes tai patinka Dievui. 5 Tikrai reikalinga našlė, likusi visiškai viena, deda savo viltį į Dievą ir dieną bei naktį meldžiasi bei prašo Dievo pagalbos. 6 O našlė, gyvenanti malonumams, yra mirusi dar gyva būdama. 7 Duok žmonėms šiuos nurodymus, kad niekas nebūtų kaltinamas. 8 Kas nesirūpina savo artimaisiais, ypač savo namais, tas išsižadėjo tikėjimo ir yra blogesnis už netikintįjį.
9 Į našlių sąrašą tegul neįtraukiama jokia našlė, jei jai nėra daugiau kaip šešiasdešimt metų, jei ji buvo ištikima savo vyrui, 10 ir gerai žinoma dėl gerų darbų – vaikų auginimo, svetingumo, Viešpaties žmonių kojų plovimo, pagalbos vargstantiems ir atsidavimo įvairiems geriems darbams.
11 Jaunesnių našlių neįtrauk į tokį sąrašą. Nes kai jų geismai nugali atsidavimą Kristui, jos nori tekėti. 12 Taip jos pačios sau užsitraukia teismą, nes sulaužė pirmąjį pasižadėjimą. 13 Be to, jos įpranta būti tingios, vaikščioti iš namų į namus. Ir ne tik tampa tinginės, bet ir plepios, kalbančios, ko neturėtų. 14 Todėl patariu jaunesnėms našlėms tekėti, turėti vaikų, tvarkyti namus ir neduoti priešui progos šmeižti. 15 Kai kurios iš tikrųjų jau nusigręžė ir sekė šėtonu.
16 Jei kuri tikinti moteris turi našlių savo globoje, ji tegu jomis rūpinasi ir neleisk bažnyčiai būti apsunkintai, kad bažnyčia galėtų padėti toms našlėms, kurios tikrai yra reikalingos.
17 Vyresnieji, kurie gerai vadovauja bažnyčios reikalams, yra verti dvigubos pagarbos, ypač tie, kurie darbuojasi skelbdami ir mokydami. 18 Nes Raštas sako: „Neužčiaupk jaučio, kai jis mina grūdus“ ir „Darbininkas vertas savo užmokesčio.“ 19 Nepriimk kaltinimo prieš vyresnįjį, nebent jį patvirtina du ar trys liudytojai. 20 O tuos vyresniuosius, kurie nusideda, sudrausk viešai, kad kiti bijotų. 21 Įsakau tau Dievo, Kristaus Jėzaus ir išrinktųjų angelų akivaizdoje laikytis šių nurodymų be šališkumo ir nieko nedaryti iš palankumo.
22 Neskubėk uždėti rankų ir nebūk bendrininkas kitų nuodėmėse. Išlik tyras.
23 Nebegerk vien tik vandens, bet vartok truputį vyno dėl savo skrandžio ir dažnų ligų.
24 Kai kurių žmonių nuodėmės akivaizdžios ir eina pirma į teismą, o kitų seka iš paskos. 25 Panašiai ir geri darbai yra akivaizdūs, o net ir tie, kurie nėra akivaizdūs, negali likti paslėpti amžinai.
Šeštasis skyrius
1 Visi, esantys vergystės jungo valdžioje, tegul laiko savo šeimininkus vertais visos pagarbos, kad nebūtų piktžodžiaujama Dievo vardui ir mūsų mokymui. 2 Tie, kurie turi tikinčius šeimininkus, neturi jų niekinti vien dėl to, kad jie yra tikėjimo broliai, bet tegul tarnauja dar geriau, nes jų šeimininkai yra brangūs kaip tikintieji ir atsidavę savo tarnų gerovei.
Netikri mokytojai ir pinigų meilė
3 „Šiuos dalykus mokyk ir reikalauk. Jei kas moko kitaip ir nesutinka su sveiku mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus mokymu bei pamaldžiu mokymu, 4 tas yra išpuikęs ir nieko nesupranta. Jie turi nesveiką polinkį į ginčus ir žodžių kovas, kurios sukelia pavydą, nesantaiką, piktus kalbėjimus, blogus įtarimus 5 ir nuolatinį trintį tarp sugedusio proto žmonių, kurie neteko tiesos ir mano, kad dievotumas yra priemonė pelnui gauti.
6 Bet dievotumas su pasitenkinimu yra didelis pelnas. 7 Nes nieko neatsinešėme į pasaulį ir nieko negalime iš jo išsinešti. 8 Jei turime maisto ir drabužių, būkime tuo patenkinti. 9 Tie, kurie nori praturtėti, patenka į pagundą ir spąstus, į daugelį kvailų ir žalingų geismų, kurie nugramzdina žmones į pražūtį ir sunaikinimą. 10 Nes pinigų meilė yra visokių blogybių šaknis. Kai kurie, trokšdami pinigų, nuklydo nuo tikėjimo ir persidūrė save daugybe skausmų.
Paskutinis įsakymas Timotiejui
11 Bet tu, Dievo žmogau, bėk nuo viso to ir siek teisumo, dievotumo, tikėjimo, meilės, ištvermės ir švelnumo. 12 Kovok gerą tikėjimo kovą. Laikykis amžinojo gyvenimo, į kurį buvai pašauktas, kai padarei gerą išpažinimą daugelio liudytojų akivaizdoje. 13 Dievo, kuris viskam teikia gyvybę, ir Kristaus Jėzaus, kuris liudydamas prieš Poncijų Pilotą padarė gerą išpažinimą, akivaizdoje įsakau tau 14 laikytis šio įsakymo be dėmės ir kaltės iki mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pasirodymo, 15 kurį Dievas, palaimintas ir vienintelis Valdovas, Karalių Karalius ir Viešpačių Viešpats, įvykdys savo laiku. 16 Jis vienintelis yra nemirtingas ir gyvena nepasiekiamoje šviesoje, kurio niekas nėra matęs ir negali matyti. Jam tebūna garbė ir galybė per amžius. Amen.
17 Įsakyk turtingiems šiame pasaulyje nebūti išdidžiais ir nedėti vilties į turtą, kuris yra nepatikimas, bet dėti viltį į Dievą, kuris gausiai teikia mums viską mūsų džiaugsmui. 18 Įsakyk jiems daryti gera, būti turtingiems gerais darbais, dosniems ir pasirengusiems dalytis. 19 Taip jie susikraus sau lobį kaip tvirtą pagrindą ateinančiam laikui, kad galėtų laikytis gyvenimo, kuris iš tikrųjų yra gyvenimas.
20 Timotiejau, saugok, kas tau patikėta. Venk bedieviškų plepalų ir priešingų idėjų, kurios klaidingai vadinamos pažinimu, 21 kurias kai kurie išpažino ir taip nuklydo nuo tikėjimo.
Malonė tebūna su jumis visais.