Viešpatie, prašome Tave, savo gerumu išrišk mūsų nuodėmių pančius ir, užtariant Švenčiausiajai visuomet Mergelei, Dievo Motinai Marijai, šventajam Juozapui, šventiesiems Tavo apaštalams Petrui ir Pauliui ir visiems šventiesiems, išlaikyk mūsų, Tavo tarnų, ir mūsų namų šventumą. Visus, kurie mums artimi dėl giminystės, svainystės ar draugystės, apvalyk nuo ydų ir apšviesk dorybėmis. Suteik mums ramybės ir sveikatos, atitolink regimus ir neregimus priešus, nugink kūno geidulius, suteik sveiką orą, mūsų draugams ir priešams duok meilės. Saugok savąjį Romos miestą, išlaikyk mūsų popiežių N., nuo visokių blogybių gink visus prelatus, valdovus ir visą krikščionių liaudį. Tavo palaima visuomet tebūna virš mūsų, o visiems mirusiems tikintiesiems suteik amžinąjį atilsį. Amen.
Įdomu tai, kad prašymas „išrišk mūsų nuodėmių pančius“ siejasi su senovės krikšto teologija, kur pančiai simbolizavo senojo žmogaus, supančiojo nuodėmė, nuėmimą. Tai rodo, kad net kasdieninė malda išlaiko sakramentinį atspalvį, nuolat primindama apie krikšto dovaną ir poreikį gyventi naują gyvenimą. Be to, prašymas saugoti Romos miestą ir Popiežių yra tiesioginė aliuzija į apaštalo Petro tarnystę, pabrėžiant Bažnyčios universalumą ir jos vadovo reikšmę pasaulio dvasinei tvarkai. Ši malda yra ne tik prašymas, bet ir teologinis pareiškimas apie Bažnyčios vietą istorijoje.