Rosh Hashanah, lietuviškai vadinamas žydų Naujaisiais metais, pažodžiui reiškia „Metų galva“. Tai viena svarbiausių žydų religinių švenčių, prasidedanti pirmąją žydų kalendoriaus mėnesio tišrei dieną (paprastai rugsėjį arba spalį pagal mūsų kalendorių). Ši šventė laikoma ne tik metų pradžia, bet ir žmogaus dvasinio įvertinimo laiku – tikima, kad šiuo metu Dievas peržiūri kiekvieno žmogaus gyvenimą ir nusprendžia, kas laukia ateinančiais metais.
Rosh Hashanah yra rimties ir apmąstymų metas. Žydų tradicijoje tai yra teismo diena, kai kiekvienas apmąsto savo elgesį, prašo atleidimo už padarytas klaidas ir pažada būti geresniu ateityje. Pagrindinis šventės simbolis – šofaras, avino rago trimitas, kurio garsas kviečia pabusti iš dvasinio snaudulio, prisiminti savo veiksmus ir atsinaujinti. Per pamaldas šventyklose skamba šofaro garsai, meldžiamasi už save, artimuosius, bendruomenę ir visą pasaulį.
Rosh Hashanah vakarienės metu ant stalo dedami simboliniai patiekalai:
– Meduje mirkyti obuoliai simbolizuoja viltį, kad nauji metai bus saldūs.
– Apvali chala (duona) reiškia metų ratą ir nesibaigiančią gyvenimo tėkmę.
– Taip pat valgoma granatų, nes jų gausybė sėklų primena apie daugybę gerų darbų.
Rosh Hashanah pradeda dešimties dienų atgailos laikotarpį, vadinamą „Atgailos dienos“ (Aseret Yemei Teshuva), kuris baigiasi Yom Kippur – Atpirkimo diena. Tai laikas, kai žmonės siekia susitaikyti su artimaisiais, susitaikyti su Dievu ir pasirengti dvasiniam atsinaujinimui.
Rosh Hashanah tai galimybė žmogui stabtelėti, įvertinti save, atsiprašyti, susitaikyti ir pradėti naujus metus su švaresne širdimi bei viltingomis mintimis.
Rosh Hashanah šventės metu sinagogose skaitomos specialios maldos, vadinamos „T'shuva“, reiškiančios atgailą ir grįžimą prie Dievo. Šios maldos pabrėžia atgailos svarbą ir žmogaus galimybę keistis. Šventės metu pučiamas šofar – avino ragas, kurio garsas simbolizuoja Dievo šauksmą ir ragina žmones apmąstyti savo gyvenimą. Šofar garsas primena apie mūsų mirtingumą ir skatina siekti dvasinio tobulėjimo. Ypatingas dėmesys skiriamas apmąstymams apie Dievo teisingumą ir gailestingumą. Tora, žydų šventoji knyga, minimose istorijose ir pranašystėse aprašo Dievo teismo dienas, pabrėžiant jo galimybę atleisti ir parodyti gailestingumą atgailaujantiems.Šventės metu valgoma simbolinis obuolys su medumi, simbolizuojantis viltį saldžių ir gerų metų. Rosh Hashanah taip pat yra laikas apmąstyti savo santykius su kitais žmonėmis. Žydų tradicija pabrėžia svarbą prašyti atleidimo iš tų, kuriuos esame įskaudinę, ir atleisti tiems, kurie įskaudino mus. Kaip rašoma Psalmyne: „Atgailaukite, ir grįžkite pas mane, kad galėčiau jus išgelbėti.“ (Psalmyno 80:19, LB17) Ši atgaila ir atleidimas yra esminiai Rosh Hashanah šventės elementai, siekiant pradėti naujus metus su švaria sąžine ir stipresniais ryšiais su Dievu ir kitais žmonėmis. Rosh Hashanah yra ne tik metų pradžia, bet ir dvasinio atgimimo metas, skatinantis asmeninio augimo ir dvasinio tobulėjimo siekimą.