Jen-lo Vangas (Yen-lo-Wang), kurio vardas pagal modernesnę Pinyin transkripciją yra rašomas Yanluo Wang (閻羅王), yra viena svarbiausių ir labiausiai atpažįstamų figūrų kinų mitologijoje, atliekanti galingo ir bauginančio požemio pasaulio valdovo vaidmenį. Nors jis dažnai vadinamas kinų pragaro valdovu, šis apibrėžimas yra supaprastinimas, neatspindintis visos jo sudėtingos prigimties ir kilmės. Jen-lo Vangas nėra autentiška senovės kinų dievybė, o veikiau sinkretinė figūra, atkeliavusi į Kiniją kartu su budizmu ir susiliejusi su vietinėmis daoistų bei folkloro tradicijomis. Jis nėra velnias, gundantis žmones, o veikiau griežtas, bet teisingas biurokratas, vadovaujantis milžiniškai pomirtinio pasaulio teisingumo sistemai.
Jen-lo Vango prototipas yra indų mirties dievas Jama (Yama). Budizmui plintant po Aziją, Jamos figūra buvo integruota į kinų pasaulėžiūrą ir transformuota į Jen-lo Vangą. Kinų kultūroje požemio pasaulis, vadinamas Diju (Diyu, 地獄), nėra amžinos kančios pragaras, kaip krikščionybėje. Tai yra sudėtinga, į biurokratinę imperiją panaši vieta, susidedanti iš dešimties teismo rūmų, kurių kiekvienam vadovauja po karalių-teisėją. Jen-lo Vangas yra pats garsiausias ir svarbiausias iš šių dešimties karalių (Shí Diàn Yánluó). Įdomu tai, kad, pasak kai kurių tradicijų, iš pradžių jis buvo pirmojo teismo rūmų valdovas, tačiau dėl savo pernelyg didelio gailestingumo ir polinkio leisti nusidėjėliams per anksti atgimti, jis buvo perkeltas į penktąjį teismą, kur jo sprendimai yra griežtesni.
Jen-lo Vango pagrindinė funkcija yra teisti mirusiųjų sielas. Kai žmogus miršta, jo siela, lydima dviejų šiurpių parankinių – Jaučio Galvos (Niutou, 牛頭) ir Arklio Veido (Mamian, 馬面) – yra atvedama į jo teismą. Čia Jen-lo Vangas atsiverčia didžiulę knygą, kurioje jo raštininkai yra surašę kiekvieną mirusiojo poelgį, padarytą per gyvenimą. Remdamasis šiais įrašais, jis priima sprendimą. Teisiesiems leidžiama keliauti į geresnes sferas arba atgimti palankiomis sąlygomis. Nusidėjėliai yra siunčiami į vieną iš daugelio Diju skyrių, kur jie patiria baisias kančias, atitinkančias jų nuodėmes. Tačiau ši bausmė nėra amžina. Iškentėjusi savo laiką ir išsivaliusi nuo blogos karmos, siela gauna „pamiršimo arbatos“ iš deivės Meng Po ir yra pasiunčiama atgal į gyvųjų pasaulį naujam atgimimui, neprisimindama savo praeito gyvenimo.
Jo ikonografija yra labai specifinė ir atspindi jo, kaip teisingumo administratoriaus, vaidmenį. Jen-lo Vangas dažniausiai vaizduojamas kaip didingas, rūstaus veido vyras su ilga barzda, apsirengęs tradiciniais kinų teisėjo arba imperatoriaus drabužiais. Ant jo galvos dažnai būna kepurė su kinišku rašmeniu 王 (wáng), reiškiančiu „karalius“. Rankoje jis laiko teptuką ir knygą, kurioje užrašomi mirusiųjų likimai. Jis yra ne chaotiškas demonas, o kosminės tvarkos ir moralės sergėtojas, užtikrinantis, kad joks poelgis neliktų be atpildo. Jo buvimas yra amžinas priminimas gyviesiems, kad jų veiksmai turi pasekmes, kurios juos pasivys po mirties.
Jen-lo Vango figūra yra giliai įsišaknijusi kinų folklore ir populiariojoje kultūroje. Viena garsiausių legendų pasakoja apie istorinę asmenybę – Songų dinastijos teisėją Bao Čengą (Bao Zheng), kuris buvo toks nepaprastai teisingas, kad, kaip tikima, dieną jis teisdavo gyvuosius, o naktį, po mirties, tapo pačiu Jen-lo Vangu ir tęsė savo darbą požemio pasaulyje. Ši istorija puikiai iliustruoja, kaip glaudžiai kinų sąmonėje yra susijęs žemiškasis ir pomirtinis teisingumas. Jen-lo Vangas taip pat yra svarbus veikėjas klasikiniame romane „Kelionė į Vakarus“, kur beždžionių karalius Sun Ukongas įsiveržia į jo karalystę ir išbraukia savo vardą iš gyvenimo ir mirties knygos, taip įgydamas nemirtingumą. Taigi, Jen-lo Vangas yra ne tiesiog velnias, o sudėtingas ir būtinas kosminės biurokratijos vadovas – griežtas, bet teisingas karalius, kurio teismas yra neišvengiama kiekvienos sielos kelionės dalis.