Viešpaties metai (anno Domini, AD) – tai krikščioniška laiko skaičiavimo sistema, pradedanti metus nuo tariamo Jėzaus Kristaus gimimo, kuri tapo pasauliniu standartu. Šis straipsnis paaiškina termino kilmę, reikšmę, alternatyvius pavadinimus, naudojimą, istoriją, įdomius faktus, žymiausius pavyzdžius ir citatas.
Anno Domini lotyniškai reiškia „Viešpaties metais“, nurodant metus po Jėzaus Kristaus gimimo. Lietuvių kalboje vartojamas kaip Viešpaties metai arba tiesiog AD. Anglų kalboje – Anno Domini (AD), vokiečių – nach Christus (n. Chr.), prancūzų – après Jésus-Christ (ap. J.-C.). Prieš Kristaus gimimą naudojamas Prieš Kristų (pr. Kr., lot. ante Christum, AC), angliškai Before Christ (BC).
Sekuliarizuotoje aplinkoje (aplinkoje, kur siekiama išvengti religinių nuorodų ir išlaikyti neutralų, visoms kultūroms priimtiną žodyną) AD keičiama Mūsų era (m.e., angl. Common Era, CE), o pr. Kr. – Prieš mūsų erą (pr. m.e., Before Common Era, BCE), siekiant neutralumo. Sistema kilo VI a., kai vienuolis Dionisijus Mažasis (Dionysius Exiguus) apskaičiavo Jėzaus gimimo metus, nors šiuolaikiniai mokslininkai mano, kad jis klydo 4–6 metais (Jėzus tikriausiai gimė 6–4 m. pr. Kr.).
Dionisijus Mažasis 525 m. Romoje sukūrė anno Domini sistemą, siekdamas standartizuoti Velykų datos apskaičiavimą, atsisakydamas Romos imperatorių metų skaičiavimo. Jo darbą populiarino Šv. Beda Garbingasis VIII a., kuris savo veikale De Temporum Ratione naudojo AD, įtvirtindamas sistemą Europoje. Anno Domini tapo krikščioniškosios kultūros pagrindu, o per kolonizaciją – globaliu standartu. Alternatyvūs terminai Mūsų era (m.e.) ir Prieš mūsų erą (pr. m.e.) atsirado XVIII–XIX a., siekiant pašalinti religinį atspalvį, ypač akademiniuose ir daugiakultūriuose kontekstuose, tačiau jų struktūra išlieka tokia pati, paremta tariamu Kristaus gimimu.
Sistema nėra tobula: nėra „nulinio“ metų (1 m. pr. Kr. pereina tiesiai į 1 m. AD), o Jėzaus gimimo data apskaičiuota netiksliai, remiantis Evangelijomis ir Romos istorija. Nepaisant to, AD/m.e. naudojama visame pasaulyje, net nekrikščioniškose šalyse, pvz., Japonijoje (seireki, „Vakarų kalendorius“) ar islamo šalyse, kur greta hidžros kalendoriaus taikoma m.e.
Viena legenda pasakoja, kad Dionisijus Mažasis, skaičiuodamas Jėzaus gimimo metus, netyčia praleido karaliaus Erodo mirties datą, todėl jo skaičiavimai buvo netikslūs. Kita istorija siejama su Šv. Beda, kuris, naudodamas AD, sukėlė ginčus tarp vienuolynų, nes kai kurie atsisakė atsisakyti senojo Romos skaičiavimo. XIX a., kai Mūsų era terminas pradėtas naudoti akademijoje, kai kurie krikščionių teologai protestavo, laikydami tai „Kristaus ištrynimu iš istorijos“, bet terminas prigijo dėl universalumo.
Žymiausi pavyzdžiai
- Dionisijaus Mažojo lentelės (525 m.): Pirmasis anno Domini panaudojimas Velykų kalendoriui sudaryti.
- Šv. Bedos „De Temporum Ratione“ (725 m.): Populiarino AD sistemą, įtvirtindamas ją Europos vienuolynuose.
- Karolingų renesansas (VIII–IX a.): Karolio Didžiojo rūpesčiu AD tapo oficialiu Frankų imperijos laiko skaičiavimu.
- Šiuolaikinis akademinis naudojimas: Mūsų era (CE) terminas dominuoja moksliniuose darbuose, pvz., Oksfordo ir Harvardo leidiniuose.
Citatos
- Šv. Beda Garbingasis: „Laikas, skaičiuojamas Viešpaties metais, yra Dievo plano atspindys.“ (De Temporum Ratione.)
- Dionisijus Mažasis: „Tegu mūsų metai tarnauja Kristaus šlovei, o ne imperatorių tuštybei.“ (Tradicinė legenda.)
- Popiežius Grigalius XIII: „Anno Domini sujungia mus su amžinybe per Kristaus gimimą.“ (Apie Grigaliaus kalendorių, 1582 m.)
- Šiuolaikinis istorikas J. North: „Mūsų era yra tas pats AD, tik be kryžiaus, bet Kristaus šešėlis išlieka.“ (Apie CE terminą, 2006 m.)
Dionisijus Mažasis netyčia „praleido“ apie 4–6 metus, nes neįvertino, kad Erodas mirė 4 m. pr. Kr., todėl Jėzaus gimimas greičiausiai įvyko anksčiau, nei nurodo AD sistema.
Viešpaties metai (anno Domini) ir jo sekuliarus atitikmuo Mūsų era suformavo mūsų laiko suvokimą, susiedami istoriją su tariamu Kristaus gimimu, nors ir su skaičiavimo klaidomis. Nuo Dionisijaus Mažojo lentelių iki Bedos raštų, ši sistema tapo tiltu tarp tikėjimo ir mokslo. Kaip sakė šv. Augustinas, „Dievas yra už laiko, bet Jis davė mums laiką Jam šlovinti,“ o anno Domini primena, kad net mūsų kalendorius neša šventumo atspalvį, kad ir kaip jį vadintume.