Viešpatie, Karaliau, mūsų tėvų Dieve,
Suteik mums kalčių atleidimą
Ir Šventosios Dvasios apšvietimą,
Kad žinotų Tavo žmonės,
Jog Tu esi Dievas, Valdovas.
Pagailėki savo sutvėrimų,
Kuriuos atpirkai brangiausiuoju krauju.
Viešpatie, Karaliau, visų tautų Dieve,
Suteik mums sveikatą (reikalingą giedrą, reikalingą lietų, darbo sėkmę, dorą ir blaivumą),
Kad žinotų Tavo žmonės,
Jog Tu esi Dievas, Valdovas.
Pagailėki savo sutvėrimų…
Viešpatie, Karaliau, visos žemės Dieve,
Suteiki mums ramybę,
O karus atitolink,
Kad žinotų Tavo žmonės,
Jog Tu esi Dievas, Valdovas.
Pagailėki savo sutvėrimų…
Ši giesmė yra malda, kreipiantis į Dievą kaip Karalių ir Visatos Valdovą, siekiant įvairių dvasinių ir praktinių palaimų. Pirmajame posme, giedotojai prašo Dievo atleidimo už kaltes ir Šventosios Dvasios šviesą, kad žmonės galėtų pažinti Dievą ir jo valdžią. Antrajame posme, malda yra nukreipta į fizinę ir dvasinę gerovę, įskaitant sveikatą, derlingumą ir dorą gyvenimą, siekiant, kad žmonės suprastų Dievo valdžią ir malonę. Trečiajame posme, malda skirta taikai ir karo atstūmimui, siekiant užtikrinti ramybę ir saugumą visoje žemėje, taip pat pabrėžiama Dievo kaip Visatos Valdovo svarba. Giesmė išreiškia gilų pasitikėjimą Dievu ir prašo jo palaikymo bei apsaugos visais gyvenimo aspektais.
Ši malda, „Viešpatie, Karaliau, mūsų tėvų Dieve“, atspindi gilią žmogiškąją troškimą ryšio su Aukščiausiuoju. Jos struktūra, kartojant frazę „Kad žinotų Tavo žmonės, jog Tu esi Dievas, Valdovas“, pabrėžia Dievo visagalybę ir norą, kad ši tiesa būtų pripažinta. Prašymai dėl atleidimo, Šventosios Dvasios apšvietimo, sveikatos, ramybės ir karo pabaigos atskleidžia žmonių poreikius tiek dvasiniame, tiek materialiame gyvenime. Tai universalūs prašymai, aktualūs visais laikais ir kultūrose.Malda primena Psalmes, kuriose dažnai kreipiamasi į Dievą su panašiais prašymais ir išreiškiama pagarba Jo didybei. Pavyzdžiui, Psalmyno 23 psalmė taip pat kalba apie Dievo globą ir ramybę. Šios maldos paprastumas ir aiškumas leidžia ją suprasti ir naudoti įvairiose religinėse tradicijose. Jos struktūra primena litaniją, kurioje kartojami prašymai, stiprinant maldos poveikį.Įdomu, kad malda neapsiriboja tik asmeninėmis prašymais, bet ir siekia visuotinės gerovės – sveikatos, ramybės, visų tautų gerovės. Tai atspindi krikščioniškąją meilės artimui doktriną ir siekį kurti teisingesnį ir taikingesnį pasaulį. Ši malda gali būti interpretuojama kaip prašymas Dievui padėti sukurti karalystę Žemėje, kuri atspindėtų Jo dangiškąją karalystę. Tokia malda skatina ne tik asmeninį ryšį su Dievu, bet ir atsakomybę už aplinkinius ir pasaulį. Ji primena, kad Dievo karalystė nėra tik dangiška realybė, bet ir siekis kurti teisingumą ir taiką čia, Žemėje.