Vatikano bankas, oficialiai vadinamas Istituto per le Opere di Religione (IOR) – Religinių reikalų institutas – įkurtas 1942 m. birželio 27 d. popiežiaus Pijaus XII dekretu. Tai nėra įprastas bankas: jis neturi filialų, nesuteikia paskolų plačiajai visuomenei, neteikia kreditų ir nesiekia pelno. Jo tikslas – tvarkyti ir saugoti Bažnyčios lėšas, kad jos būtų naudojamos religiniams, labdaros ir misijų tikslams visame pasaulyje.
Institutas įkurtas karo metu, kai Europa degė, o pasauliniai finansai buvo nestabilūs. Popiežius Pijus XII norėjo sukurti nepriklausomą, Bažnyčiai pavaldų finansinį centrą, kuris padėtų:
- valdyti turtą,
- perduoti aukas ir misijų lėšas,
- išvengti priklausomybės nuo pasaulietinių finansų sistemų.
Ši nauja institucija pakeitė Opera di Religione della Santa Sede (Šventojo sosto religijos veiklos institucija) (įkurtą 1887 m.) ir perėmė jos turtą bei funkcijas.
– Saugiai laiko ir administruoja lėšas, priklausančias:
- vyskupijoms,
- vienuolynams,
- popiežiškosioms institucijoms,
- Šventojo Sosto diplomatinėms atstovybėms,
- kai kuriems pavieniams dvasininkams ir misionieriams.
– Veikia kaip investicinis fondas: dalį lėšų investuoja į obligacijas, nekilnojamąjį turtą, saugius portfelius. Investicijos turi atitikti Bažnyčios moralinius principus – jokių ryšių su ginklais, pornografija ar azartiniais lošimais.
– Vykdo tarptautinius pinigų pervedimus, naudodamas SWIFT sistemą (tarptautinis bankų tinklas). Turi savo BIC kodą: IOPRVAVX.
– Nepriima bet ko: tik asmenys ir institucijos, susiję su Bažnyčios misija gali turėti sąskaitą. Šiuo metu jų yra apie 14 tūkstančių.
Bankas įsikūręs Vatikano teritorijoje, pastate prie Šv. Petro bazilikos. Nėra jokių skyrių ar atstovybių už Vatikano ribų. Patalpos saugomos kaip bet kuris karinis objektas – su spygliuota viela, šveicarų ir italų saugumu, griežta vidaus kontrole.
1940–1960 m. laikotarpiu IOR veikė tyliai, tvarkydamas misijų finansus, vyskupijų lėšas ir Bažnyčios nekilnojamąjį turtą. Bet vėliau įsivėlė į keletą žymių skandalų:
– Banco Ambrosiano byla (1982): Vatikano bankas buvo netiesiogiai susijęs su šio Italijos banko žlugimu, kurio vadovas Roberto Calvi rasta pakartas po Londono tiltu. Kilus įtarimams dėl pinigų plovimo, IOR buvo kaltinamas, kad nepakankamai kontroliavo pervedamus milijardus litų. Vėliau šios bylos dokumentai dingo arba buvo nuslėpti.
– Naujieji skaidrumo laikai (nuo 2010 m.): Popiežius Benediktas XVI pradėjo IOR pertvarką, o popiežius Pranciškus ją dar labiau išplėtė. Buvo įkurta Finansų priežiūros institucija (AIF), sugriežtintos taisyklės, atidarytas vidaus auditas, bendradarbiaujama su Moneyval, Europos Tarybos pinigų plovimo prevencijos agentūra.
2023 m.:
- Turto vertė – apie 5,2 mlrd. eurų.
- Grynas pelnas – apie 30 mln. eurų.
- Aktyvios sąskaitos – apie 13 500.
- Didžioji dalis turto – obligacijos, vyriausybiniai vertybiniai popieriai ir labai konservatyvūs fondai.
Vatikano bankas laikomas labiausiai apsaugotu finansiniu vienetu pasaulyje, bet nuo 2014 m. pradėjo skelbti viešas metines ataskaitas, kurios anksčiau buvo visiškai slaptos.
Įdomybės
– Popiežius neturi asmeninės sąskaitos IOR – visi popiežių ištekliai laikomi „ex officio“ – pagal pareigas.
– Buvo laikotarpių, kai mafijos šeimos per Vatikano banką bandė pervesti pinigus – tai paskatino sugriežtinti patikros sistemas.
– 2017 m. IOR buvo įtrauktas į Moneyval sąrašą tarp institucijų, kurios laikosi aukštų skaidrumo standartų, o tai buvo reikšmingas reputacijos lūžis.
– Dalis investicijų nukreipiama į misionierių ligonines, katalikiškus universitetus, pabėgėlių programas ar net šulinių kasimą Afrikoje.
– 2020 m. popiežius Pranciškus paskelbė, kad visos Vatikano institucijos privalo naudotis tik IOR paslaugomis, o ne Italijos ar kitų šalių bankais – taip sustiprindamas kontrolę ir uždarydamas spragas.