„Trijų Marijų“ pavadinimas Biblijos tyrinėtojams ir menininkams jau daugybę šimtmečių kelia ir susižavėjimą, ir klausimus. Šis vardas apima ne tik tris moteris, kurios stovėjo prie Jėzaus kryžiaus ir anksti rytą atėjo prie Jo kapo, bet ir visą tradiciją, kuri išaugino unikalią moterų drąsos, ištikimybės ir tikėjimo ikonografiją.
Naujajame Testamente Jėzaus mirties ir prisikėlimo istorijose minimos kelios moterys, kurių vardai skamba labai panašiai – Marija. Tradiciškai išskiriamos trys:
- Marija, Jėzaus motina
Katalikiškoje ir ortodoksų tradicijoje laikoma svarbiausia iš visų – Dievo Motina, visada šalia Sūnaus iki paskutinės akimirkos. - Marija Magdalietė
Viena iš žymiausių Jėzaus mokinių. Evangelijos pagal Joną liudijimu, būtent ji pirmoji išvydo prisikėlusį Kristų ir tapo „apaštalų apaštale“. Jos asmenybę gaubia tiek paslapties šydas, tiek ir menininkų įkvėpimas. - Marija Klopo (arba Alfejaus) žmona, dar vadinama Marija Jokūbo motina
Mažiau žinoma plačiajai visuomenei, tačiau ji minima visose pagrindinėse Evangelijose, dažnai kaip viena iš tų, kurios sekė Jėzų ir buvo šalia, kai dauguma mokinių jau buvo pasitraukę.
Evangelijos pagal Matą, Morkų, Luką ir Joną kiekviena šiek tiek kitaip pateikia moterų, buvusių prie kryžiaus ir kapo, sąrašus. Štai, pavyzdžiui, Evangelijoje pagal Joną (19,25) rašoma:
„Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo Jo motina ir motinos sesuo, Marija, Klopo žmona, ir Marija Magdalietė.“
Evangelija pagal Morkų mini:
„Buvo ir moterų, kurios stebėjo iš tolo; tarp jų Marija Magdalietė, Marija, Jokūbo Mažesniojo ir Jozės motina, ir Salomė.“ (Mk 15,40)
Tokie skirtumai Biblijos tekstuose tik dar labiau paskatino tradicijas kalbėti apie „tris Marijas“, nes visur kartojasi tas pats vardas, bet kontekstas ir detalės šiek tiek kinta.
Šis skaičius neatsitiktinis – jis simbolizuoja ne tik moterų drąsą, bet ir teologinę, ikonografinę tradiciją. Krikščioniškame mene Trijų Marijų įvaizdis tapo populiarus jau nuo viduramžių: dažnai vaizduojamos prie kryžiaus arba ryto migloje prie Kristaus kapo. Kartais jų vardai gali keistis, tačiau idėja lieka ta pati – ištikimos moterys, nepabūgusios nei baimės, nei nevilties, pirmosios skelbia Prisikėlimo žinią.
Įdomūs faktai ir legendos
- Viduramžių Vakarų Europoje Trijų Marijų motyvas tapo neatsiejamas nuo Velykų liturgijos: procesijose, dramoje, netgi liaudies šokiuose ir dainose moterys vaidindavo šias tris Biblijos Marijas.
- Prancūzijos pietuose, Provanse, yra miestelis Les Saintes-Maries-de-la-Mer, kuris pagal legendą tapo „Trijų Marijų“ prieglobsčiu po jų kelionės iš Šventosios žemės. Kasmet čia vyksta didžiulės piligrimystės šventės.
- Lietuvoje tradicinėje tautosakoje „Triys Marijos“ išlaikė pagarbą ir buvo siejamas su moteriška ištikimybe bei pasiaukojimu.
Trijų Marijų sambūris iki šiol primena apie stiprybę tada, kai kiti atsitraukia, ir viltį tada, kai atrodo, jog viskas prarasta. Jos simbolizuoja ne tik moterišką atsidavimą, bet ir tikėjimo branduolį – žinią, kad net didžiausios tamsos akimirkomis yra tų, kurios lieka, laukia ir tampa pirmaisiais liudytojais stebuklo.