Tikėjimo išpažinimo priesaika

Tikėjimo išpažinimo priesaika, duodama prieš priimant aukštas bažnytines pareigas, kilo iš senųjų Bažnyčios praktikų, kai prieš pradedant eiti atsakingas pareigas asmuo viešai išpažindavo tikėjimą ir pasižadėdavo ištikimai jo laikytis. Viduramžiais, ypač kovos su erezijomis laikotarpiu, ši priesaika tapo privaloma vyskupams, teologams, dėstytojams ir Bažnyčios teisėjams. Dabartinė priesaikos forma buvo aiškiai suformuluota Pijaus X laikais ir atnaujinta Vatikano II Susirinkimo metu.

Šią priesaiką duoda asmenys, kurie priima aukštas bažnytines ar su Bažnyčios mokymu susijusias pareigas: vyskupai, kunigai, teologijos profesoriai, bažnytinių institucijų vadovai, tribunolų teisėjai, parapijų kancleriai ar net kai kurie katechetai.

Jei asmuo viešai neigia Bažnyčios mokymą arba sąmoningai skleidžia su juo prieštaraujančias pažiūras, tai gali lemti drausmines bausmes: pareigų nušalinimą, suspendavimą ar net ekskomuniką, ypač jei klaidingi mokymai daro žalą tikintiesiems. Vis dėlto Bažnyčia pirmiausia kviečia dialogui, atgailai ir tikėjimo atnaujinimui.

Pirmieji įrašyti tikėjimo išpažinimai yra žinomi nuo IV amžiaus, kai vyskupai prieš konsekruodami prisiekdavo laikytis Nikėjos tikėjimo simbolio. Viduramžiais priesaikos turinys plėtėsi, kad apimtų ir visus pagrindinius Bažnyčios mokymo aspektus. 1989 m. Tikėjimo mokslo kongregacija (dabartinė Tikėjimo dikasterija) patvirtino atnaujintą šios priesaikos formą, kuri galioja iki šiol.

Priesaikos tekstas (pavyzdys)
“Aš, [vardas], tvirtai tikiu viskuo, kas išdėstyta Dievo žodyje, rašytame ar perduotame, ir kas Bažnyčios mokymo autoritetu kaip Dievo apreikšta pateikiama tikėti. Tvirtai priimu ir laikau visa, kas aiškiai ir galutinai paskelbta Bažnyčios dėl tikėjimo ir dorovės. Su religiniu klusnumu priimu ir kitus mokymus, kuriuos skelbia Bažnyčia, net jei jie nėra galutinai paskelbti.”

Ši priesaika yra ne tik formalus pažadas, bet ir viešas tikėjimo patvirtinimas. Ji parodo, kad pareigas Bažnyčioje einantis asmuo sutinka su Bažnyčios mokymu, gerbia jos autoritetą ir yra pasirengęs ugdyti bei vadovauti tikintiesiems pagal Evangelijos tiesas.