Senovės kinų dvasinėje kultūroje Tian (天) – dangaus sąvoka – buvo vienas iš svarbiausių ir sudėtingiausių terminų. Tian galėjo reikšti dangų, visatą, likimą ar net aukščiausiąją jėgą, bet klausimas, ar Tian yra asmeninis Dievas, ar beasmenė tvarka, ilgai kėlė aštrius ginčus tarp konfucianistų ir daoistų.
Konfucianistai, sekdami Kongzi (Konfucijaus) mokymu, laikė Tian aukštesne moraline galia, kuri stebi žmonių veiksmus, baudžia blogį ir apdovanoja dorybę. Konfucijus rašė:
„Kas nusižengia Tian, tas nebeturi kur pasislėpti.“
(Analektai 3:13)
Tian, pasak Konfucijaus, buvo kažkas panašaus į sąžinę visatoje – aukštesnė teisingumo jėga, nors ir ne toks asmeniškas Dievas kaip judaizme ar krikščionybėje.
Daoistai, kaip Laozi, Tian suprato visai kitaip. Daoizmo pasaulėvaizdyje Tian nėra nei moralinis teisėjas, nei sąmoninga būtybė. Jis veikia natūraliai, kaip visų daiktų pusiausvyra ir ritmas. Laozi „Dao de jing“ byloja:
„Dangus ilgalaikis ir žemė amžina. Jie ilgalaikiai todėl, kad negyvena dėl savęs.“
(Dao de jing, 7 skyrius)
Tian čia yra beasmenė būtis, natūrali tvarka, kuri tiesiog yra, be jokių emocijų ar valios.
Imperatoriaus „Sūnus Dangaus“ titulas
Kinų imperatoriai save vadino „Tianzi“ – Sūnumi Dangaus. Tai kėlė dar didesnį filosofinį ginčą: ar jų valdžia buvo tikra dieviška teisė, ar tik politinė idėja?
- Konfucianistai tvirtino, kad imperatorius turi teisę valdyti, kol vykdo moralinę pareigą – saugo tvarką, teisingumą, rūpinasi žmonėmis. Jei jis tampa žiaurus ar neteisingas, Dangus gali atimti savo palaiminimą. Tai buvo vadinama „Mandatas iš Dangaus“ (天命, Tianming).
- Daoistai į visa tai žiūrėjo skeptiškai. Valdžios pretenzijos į dieviškumą, jų akimis, buvo žmogiškos manipuliacijos. Daoistai rėmėsi natūralumu (ziran) ir neskubėjimu kištis į pasaulio eigą – tad imperatoriaus valdžia jiems buvo mažiau šventa nei tiesiog gyvenimo dalis.
Šis Tian supratimo skirtumas darė didelę įtaką Kinijos politinei ir dvasinei kultūrai:
- Konfucianizmas tapo oficialia imperatorių ideologija: valdovas valdo ne tik jėga, bet ir moraliniu pavyzdžiu.
- Daoizmas išliko kaip alternatyvus kelias: gamtos ir vidinio atsitraukimo pasaulis, atsisakantis valdžios sureikšminimo.
Šiandien Tian sąvoka tebėra svarbi kinų dvasinėje mintyje. Ji rodo tiek Dievo ieškojimą, tiek natūralios visatos harmonijos ilgesį.