Šventoji Teodora – tai vardas, kurį Bažnyčia sieja su drąsa, tikėjimu ir stebinančiu moterišku ryžtu. Nors istorijoje buvo ne viena šventoji Teodora, populiariausia ir dažniausiai minima – Bizantijos imperatorienė Šventoji Teodora (mirė 867 m.), laikoma viena didžiųjų rytų krikščionybės gynėjų.
Teodora gimė nedidelėje, bet kilmingoje šeimoje netoli Paflagonijos (dabartinė Turkija). Būdama labai jauna ištekėjo už imperatoriaus Teofilio ir tapo viena įtakingiausių IX a. moterų Bizantijos istorijoje. Nors jos vyras buvo aršus ikonoklastas (ikonavimo – šventųjų atvaizdų – priešas), Teodora pati slapta išpažino ikonų kultą.
Po vyro mirties Teodora tapo regente ir iš karto pradėjo ilgai lauktą ikonų grąžinimo į bažnyčias procesą. 843 metais, vadinamosios „Ortodoksijos šventės“ metu, Konstantinopolyje įvyko iškilminga ikonų sugrąžinimo procesija – nuo to laiko šis įvykis kasmet švenčiamas Rytų Bažnyčiose kaip Pergalės prieš ikonoklazmą diena. Šventoji Teodora paskelbta šventąja už tikėjimo tvirtumą, pasiaukojimą ir kantrybę ginant ortodoksiją nuo valstybės persekiojimų.
Teodoros valdymas buvo taikus ir reformomis gausus: ji skatino vienuolynų veiklą, globojo našlaičius, atkūrė žlugusias bažnyčias ir gynė vargšus. Daug kur legendos pasakoja, kad ji asmeniškai slapta nešiojo ikonų paveikslus, kad apsaugotų juos nuo sunaikinimo. Šventosios Teodoros nuopelnai taip ryškiai įrašyti Bizantijos istorijoje, kad šiandien ji vadinama „antroji ortodoksijos motina“, šalia šventosios Elenos.
Vienas žymiausių pasakojimų byloja, kad Teodora naktimis eidavo į cerkves ir grąžindavo paslėptus atvaizdus ant altorių. Jos vardas Bizantijos kronikose tapo moteriško ryžto ir „išmintingos valdovės“ sinonimu. Šventosios Teodoros paveikslai dažnai puošia Rytų ortodoksų ikonostasus, o jos vardas minimas kasmet pirmąjį Gavėnios sekmadienį – taip vadinama „Ortodoksijos šventė“.
Nors Lietuvoje jos kultas nėra labai populiarus, kai kuriuose Vilniaus cerkvėse (pvz., Šventos Dvasios vienuolyne) galima rasti jos ikonų. Graikijoje ir Rusijoje ji ypač gerbiama kaip valstybės ir tikėjimo gynėja. Šiuolaikinėje kultūroje Teodoros vardas dažnai siejamas su moters drąsa, išmintimi ir gebėjimu per sunkumus išlaikyti savo vertybes.
Keletas mažiau žinomų faktų
- Bizantijos laikais buvo kuriama daug pasakojimų apie Teodoros „slaptus sandėlius“, kuriuose ji saugojo atimtas ikonas.
- Teodora garsėjo ir tuo, kad net politinius priešus dažnai mėgino atversti malonumu, ne jėga.
- Po mirties jos kapas tapo piligrimų lankoma vieta.
Šventoji Teodora istorijoje liko kaip moteris, kuri, būdama pačioje valdžios viršūnėje, drąsiai gynė tikėjimo laisvę ir meninės kūrybos teisę. Ji įkvėpė ir įkvepia ortodoksus visame pasaulyje būti ištikimiems savo sąžinei net tada, kai tam prieštarauja net imperatorius.
Kitos Teodoros
- Šventoji Teodora iš Aleksandrijos: Viduramžių Egipto atsiskyrėlė, kuri dėl pamaldumo apsimetė vyru ir daugelį metų gyveno vienuolyne, garsėdama nuolankumu ir stebuklais.
- Šventoji Teodora Romietė: III a. Romoje nukankinta krikščionė, kuri tapo ankstyvosios Bažnyčios drąsos simboliu, ypač moterims.
- Šventoji Teodora iš Vasto: Italijos šventoji, žinoma dėl atsidavimo vargšams ir artimo meilės darbų savo krašte.
- Šventoji Teodora iš Tiron: Mažai žinoma kankinė, kuri buvo žiauriai persekiota už tikėjimą Mažojoje Azijoje.
- Šventoji Teodora iš Salernės: Pietų Italijoje garbinama šventoji, kuri pagal legendą buvo garsi gydytoja ir malonės nešėja savo kraštui.