Skaičiai religijose – tai ne vien matematiniai ženklai, bet slapti raktai į pasaulio tvarką, dieviškus dėsnius ir žmogaus dvasinę kelionę. Nuo Biblijos iki Vedų, nuo kabalos iki islamo maldų – kiekvienas skaičius turi savo svorį, savo ritmą ir savo vietą šventame pasakojime. Jie atsiranda neatsitiktinai: dvylika apaštalų, septynios dienos, keturiasdešimt pasninko dienų, šimtas aštuoni malos karoliukų.
Kai kurie skaičiai išreiškia dievišką pilnatvę, kiti – perėjimą, paslaptį ar net pavojų. Vieni simbolizuoja gyvybę, kiti – mirtį ar atpirkimą. Juos žmonės naudojo raštuose, ritualuose, architektūroje ir net kalendoriuose, siekdami įžvelgti didesnę tvarką pasaulyje. Šiame straipsnyje surinkti skaičiai iš įvairių religinių tradicijų – krikščionybės, judaizmo, islamo, budizmo, hinduizmo – ir trumpai paaiškinama, kuo kiekvienas jų buvo ar tebėra laikomas šventu.
Šventieji skaičiai
1 – Dievo vienumas, absoliutas. Monoteistinėse religijose jis reiškia nepadalijamą dieviškąją prigimtį. Tai pirmasis, pradžios ir šaltinio skaičius.
2 – Dvilypumo ženklas – vyras ir moteris, šviesa ir tamsa, kūnas ir dvasia. Rytų filosofijose tai yin ir yang principų išraiška. Skaičius pabrėžia visatos pusiausvyrą.
3 – Trejybė krikščionybėje: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia. Taip pat dažnas dieviškų triadų skaičius kitose religijose (pvz., Brahma–Višnu–Šiva). Žymi dvasinę pilnatvę.
4 – Pasaulio kryptys – šiaurė, pietūs, rytai, vakarai. Žemės elementų (vanduo, žemė, ugnis, oras) skaičius. Stabilumo, tvarkos ir apibrėžtumo simbolis.
5 – Žmogaus skaičius – penki pojūčiai, penkios galūnės. Islame tai penki stulpai – pagrindinės tikėjimo pareigos. Taip pat laikomas apsauginiu simboliu.
6 – Sukūrimo skaičius Biblijoje – pasaulis sukurtas per šešias dienas. Taip pat laikomas netobulu, nes yra vienu mažesnis už 7. Kartais siejamas su žemišku triukšmu.
7 – Tobulumo ir pilnatvės skaičius. Biblijoje Dievas ilsėjosi septintą dieną, savaitė turi 7 dienas. Judaizme – šabo diena. Laikomas sakraliu ciklo ženklu.
8 – Atgimimo ir naujos pradžios simbolis. Krikščionybėje – 8-oji diena po sabato, Kristaus prisikėlimas. Budizme – aštuonerių žingsnių kelias į nušvitimą.
9 – Angelų chorų, dangaus sferų ir užbaigtumo skaičius. Taip pat laikomas galios ženklu skandinavų mitologijoje. Reiškia ribą prieš dešimtą tobulumo pakopą.
10 – Dievo įsakymų skaičius – dekalogas. Tobulos dieviškos tvarkos ženklas. Taip pat simbolizuoja žmogaus ir Dievo sąjungą per įstatymą.
11 – Tarpinė būsena tarp tvarkos (10) ir dieviškos pilnatvės (12). Kabalistinėse tradicijose tai paslapties, uždangos skaičius. Gnostikams – neapibrėžtumo ženklas.
12 – Apaštalų ir Izraelio genčių skaičius. Taip pat zodiako ženklai, metų mėnesiai. Tai dvasinės tvarkos ir laiko ciklo simbolis.
13 – Vakarų kultūroje dažnai laikomas nelaimės skaičiumi. Tačiau religinėje tradicijoje – perėjimo skaičius, susijęs su Mergelės Marijos apsireiškimais Fatimoje (13 d.).
14 – Kristaus Kryžiaus kelio stotys – 14 momentų iki nukryžiavimo. Simbolizuoja dvasinę kelionę ir kančią. Dvigubas tobulo (7) skaičiaus ženklas.
15 – Mistinių pakopų skaičius – kai kuriose tradicijose reiškia dvasinį kilimą. Judaizme – šventinis simbolis, ypač Pesacho kontekste. Kartais susiejamas su dangaus laiptais.
17 – Kai kuriose krikščioniškose tradicijose tai šventės ir vilties ženklas. Taip pat romėnų skaitmenimis XVII – anagramiškai primena „vixi“ (lot. ‘gyvenau’), todėl kai kuriose kultūrose siejamas su mirtimi.
18 – Hebrajų kalboje žodis „chai“ (gyvybė) turi gematrijos reikšmę 18. Todėl tai gyvybės, palaimos ir sėkmės skaičius judaizme.
19 – Bahajų religijoje – svarbiausias skaičius: 19 mėnesių po 19 dienų. Taip pat aptinkamas Korane kaip matematinė struktūra. Reiškia dievišką sistemingumą.
21 – Trys septynetai – tobulybės skaičiaus sustiprinimas. Dažnai naudojamas simbolizuoti dvasinį brandumą ar šventumo pasiekimą. Biblijoje minimas kaip amžiaus riba ar metų ciklas.
22 – Hebrajų abėcėlėje yra 22 raidės – tai simbolizuoja viską, kas išreikšta žodžiu. Kabaloje 22 Dievo kūrimo takai. Tai iškalbos ir dieviško plano simbolis.
24 – Apreiškimo knygoje minima 24 vyresniųjų taryba – atstovaujanti viso laiko išmintį. Taip pat 24 valandos per parą – simbolizuoja pilną žmogišką laiką.
28 – Mėnulio ciklo dienų skaičius – dažnai siejamas su moteriška energija, laiku, vaisingumu. Taip pat simbolizuoja gamtos cikliškumą.
30 – Jėzus pradėjo viešą veiklą 30 metų. Senovėje – brandos, atsakomybės ir pašaukimo amžius. Taip pat simbolizuoja perėjimą iš mokymosi į veikimą.
33 – Jėzaus amžius mirties metu – todėl laikomas dieviškosios aukos ir išpirkimo skaičiumi. Masonų tradicijoje – aukščiausias išminties laipsnis.
40 – Biblinis išbandymų skaičius – 40 dienų tvano, 40 metų dykumoje, 40 dienų pasninko. Simbolizuoja apsivalymą ir pasirengimą naujam etapui.
42 – Talmude – 42 kelionių stotys iš Egipto į Pažado žemę. Kabaloje – vienas iš Dievo vardų turi 42 raides. Popkultūroje – egzistencijos atsakymas („Hitchhiker’s Guide“).
49 – Septynių septynetų derinys – tai visiška dvasinė pilnatvė. Judaizme – 49 dienos tarp Pesacho ir Sekminių (Šavuot). Budizme – 49 dienos tarp mirties ir atgimimo.
50 – Jubiliejiniai metai, Sekminių šventė – 50 dienų po Velykų. Laikomas pilnatvės ir atleidimo simboliu. Taip pat reiškia laisvę ir naują pradžią.
72 – Kabaloje – 72 Dievo vardai, sudaryti iš trijų eilučių išėjimo knygos. Taip pat 72 mokiniai, išsiųsti Kristaus. Susijęs su dvasiniu mokymu.
99 – Musulmoniškoje tradicijoje – 99 Alacho vardai, kiekvienas atspindintis vieną jo savybę. Vartojamas maldose ir meditacijose.
100 – Pilnumos skaičius kinų, indų ir kitose kultūrose. Simbolizuoja užbaigtumą, ilgą gyvenimą ar šimtaprocentinę apsaugą.
108 – Budizme ir hinduizme – pagrindinis dvasinės praktikos skaičius. Malos karoliukai, pasaulio struktūra, aistros – visa tai telpa į 108.
144 – Apreiškimo knygoje – 144 tūkst. išgelbėtųjų (12 genčių x 12 apaštalų x 1000). Skaičius apima visą Dievo išrinktą tautą.
365 – Metų dienų skaičius – cikliškas laikas, saulės kelio pilnatvė. Egiptiečiams – pasaulio tvarkos ženklas.
666 – Apreiškimo knygoje – „žvėries skaičius“. Simbolizuoja žmogaus netobulumą (6) pakeltą iki galutinės maišto formos. Vakarų pasaulyje laikomas blogio ženklu.
1000 – Tūkstantmetė karalystė – simbolinis Dievo valdymo laikotarpis. Senovėje laikytas galios, amžinybės ir gausos skaičiumi.
1008 – Hinduizme – tiek vardų turi Višnus. Naudojamas liturgijoje, giedant dievų vardus. Skaičius apibūdina visa, kas dieviška ir už žmogaus suvokimo ribų.