Kitáb-i-Aqdas (arabiškai: الكتاب الأقدس, liet. „Švenčiausioji knyga“; persiškai vadinama Kitáb-i-Aqdas, kas reiškia „Šventoji knyga“) yra pagrindinis Bahajų tikėjimo šventasis tekstas, parašytas Bahá’u’lláh, šio tikėjimo įkūrėjo, apie 1873 m. Akos mieste (dabartinis Izraelis), kol jis buvo kalinamas Osmanų imperijos valdžios. Parašyta arabų kalba, knyga laikoma Bahajų tikėjimo „Motinos knyga“ ir „būsimosios pasaulinės civilizacijos chartija“. Kitáb-i-Aqdas yra ne tik įstatymų rinkinys, bet ir dvasinių principų, etikos, mistikos, socialinių mokymų ir pranašysčių rinkinys, skirtas vadovauti žmonijai kuriant teisingą ir vieningą pasaulio tvarką.
Knyga buvo atskleista atsakant į tikinčiųjų prašymus pateikti aiškius įstatymus, kaip organizuoti savo gyvenimą pagal naująjį tikėjimą. Bahá’u’lláh užrašė tekstą Akos mieste, gyvenant ‘Údí Khammár namuose (vėliau vadinamuose ‘Abbúd namais), ir papildė jį vėlesniais raštais bei atsakymais į klausimus, kuriuos uždavė jo sekretorius Zaynu’l-Muqarrabín. Pirmasis oficialus leidimas arabų kalba buvo išspausdintas 1890–1891 m. Bombėjuje, Indijoje, o pirmasis autorizuotas vertimas į anglų kalbą pasirodė 1992 m., papildytas komentarais, papildomais raštais ir klausimų-atsakymų skyriumi.
Kitáb-i-Aqdas struktūra apima kelis šimtus trumpų eilučių, suskirstytų į 190 numeruotų paragrafų (anglų vertime), parašytų poetine ir ritmine proza (saj’), su literatūriniais elementais, tokiais kaip aliteracija, metaforos ir asonansas. Tekstas skirtas individualiam skaitytojui, nes Bahajų tikėjime nėra dvasininkijos, ir pabrėžia asmens atsakomybę sekti Dievo įstatymus. Knyga laikoma dieviškai įkvėpta, o jos įstatymai – „gyvybės kvėpavimu visiems kūriniams“.
Kitáb-i-Aqdas atsirado XIX a. viduryje, Bahajų tikėjimo formavimosi laikotarpiu, kilusiu iš Bábizmo Irane. Bahá’u’lláh, buvęs Bábizmo sekėjas, 1863 m. paskelbė save Dievo Pasiuntiniu, tęsdamas Bábio pranašystes. Dėl savo mokymų jis buvo tremiamas iš Irano į Bagdadą, Konstantinopolį, Adrianopolį ir galiausiai Aką, kur patyrė įkalinimą ir namų areštą. Kitáb-i-Aqdas buvo parašyta maždaug per vidurį jo tarnystės, atsakant į tikinčiųjų klausimus apie naujosios religijos įstatymus, tuo metu, kai Bahajų bendruomenė pradėjo konsoliduotis.
Struktūriškai knyga nėra narratyvinė, o sudaryta iš trumpų mokymų, įstatymų ir principų, suskirstytų į 190 paragrafų. Ji apima:
- Įstatymus: Maldos, pasninko, piligrimystės, santuokos, paveldėjimo, baudžiamieji ir asmens statuso įstatymai.
- Etinius mokymus: Skatina vienybę, teisingumą, sąžiningumą ir pagarbą visoms religijoms.
- Mistinius principus: Nagrinėja Dievo prigimtį, žmogaus sielą ir dvasinį augimą.
- Socialinius principus: Skatina pasaulinę taiką, lygybę ir švietimą.
- Pranašystes: Kalba apie būsimą pasaulinę civilizaciją.
- Administracinius nurodymus: Aprašo Bahajų institucijų, tokių kaip Teisingumo namai, kūrimą.
Papildomas skyrius „Klausimai ir atsakymai“ (107 klausimai, atsakytieji Bahá’u’lláh) paaiškina įstatymų taikymą. Tekstas buvo papildytas vėlesniais Bahá’u’lláh raštais, o jo aiškinimą tęsė ‘Abdu’l-Bahá ir Shoghi Effendi, užtikrindami mokymų tęstinumą.
Kitáb-i-Aqdas nagrinėja temas, kurios formuoja Bahajų tikėjimo esmę:
- Dievo pažinimas: Pirmoji pareiga – pripažinti Dievo Pasiuntinį (Bahá’u’lláh), kaip Dievo valios įsikūnijimą.
- Įstatymų laikymasis: Įstatymai laikomi „pasaulio tvarkos ir saugumo pagrindu“, skatinančiais dvasinį ir socialinį augimą.
- Vienybė: Pabrėžiama žmonijos, religijų ir lyčių vienybė, siekiant pasaulinės taikos.
- Teisingumas: Skatina teisingumo principus asmeniniame ir bendruomeniniame gyvenime, įskaitant Teisingumo namų steigimą.
- Dvasinė atsakomybė: Kiekvienas asmuo atsakingas už savo dvasinį kelią, be tarpininkų ar dvasininkijos.
Kitáb-i-Aqdas reikšmė slypi jos kaip Bahajų tikėjimo teisinio ir dvasinio pagrindo vaidmenyje. Ji pakeičia ankstesnių religijų (pvz., islamo) įstatymus, tokius kaip maldos kryptis (nuo Mekos į Bahá’u’lláh šventovę) ar pasninko trukmė, pritaikydama juos naujam amžiui. Knyga laikoma „nauju dangumi“ ir „nauja žeme“, kaip užsimenama ankstesniuose šventraščiuose, ir siekia sukurti pasaulinę civilizaciją, pagrįstą vienybe ir teisingumu.
Knygos literatūrinė vertė taip pat išskirtinė: jos stilius laikomas „nepaprastai iškalbingu“, „nenugalimai aiškiu“ ir „žavingu“, sujungiančiu poeziją ir prozą. Nors ji pirmiausia yra įstatymų knyga, joje gausu dvasinių patarimų ir raginimų, darančių ją prieinama platesnei auditorijai. Kritikai, tokie kaip Goodreads apžvalgininkai, pažymi, kad, palyginti su Biblija ar Koranu, Kitáb-i-Aqdas trūksta simbolizmo ar alegorijų, tačiau Bahajai teigia, kad jos paprastumas yra stiprybė, leidžianti pasiekti įvairius skaitytojus.
Citatos iš „Kitáb-i-Aqdas“
Dėl knygos poetinio ir įstatyminio pobūdžio citatos yra glaustos, tačiau gilios. Žemiau pateikiamos kelios citatos (adaptuotos į lietuvių kalbą, remiantis 1992 m. anglų vertimu):
- Apie Dievo pažinimą (1 paragrafas): „Pirmoji Dievo nustatyta pareiga Jo tarnams – pripažinti Tą, kuris yra Jo Apreiškimo Aušra ir Jo įstatymų Šaltinis. Kas tai pasiekia, tas pasiekė viską, kas gera.“
- Apie maldą (6 paragrafas): „Mes jums įsakėme melstis privalomąją maldą, devynių rak’ų, kuri turi būti atliekama ryte, vidurdienį ir vakare Dievui, Eilių Apreiškėjui.“
- Apie darbą (33 paragrafas): „Kiekvienam iš jūsų privalu užsiimti kokiu nors darbu – amatu, prekyba ar panašiai. Mes iškėlėme jūsų darbą į vieno tikrojo Dievo garbinimo rangą.“
- Apie vienybę (65 paragrafas): „Mes įsakėme, kad santuoka priklausytų nuo abiejų šalių sutikimo. Norėdami sukurti meilę, vienybę ir harmoniją tarp Mūsų tarnų, Mes ją sąlygojome tėvų leidimu.“
- Apie teisingumą (188 paragrafas): „Laikykitės tvirtai Jo įstatymų ir įsakymų, ir nebūkite iš tų, kurie, sekdami savo tuščiais įsivaizdavimais, atmeta Dievo nustatytus standartus.“
Citatos gali nežymiai skirtis priklausomai nuo vertimo (pvz., 1973 m. Shoghi Effendi dalinis vertimas ar 1992 m. FIP leidimas). Lietuvių kalba pilno vertimo nėra, tačiau fragmentai prieinami per Bahajų bendruomenės leidinius.
Palyginimai su kitais kūriniais
Kitáb-i-Aqdas turi panašumų su kitais šventaisiais tekstais, tačiau jos Bahajų kontekstas yra unikalus:
- Stebuklų kursas: Abu pabrėžia asmens dvasinę atsakomybę ir transformaciją, bet Stebuklų kursas yra savarankiškų studijų programa, o Kitáb-i-Aqdas – įstatymų ir principų rinkinys.
- Kojiki: Kojiki yra mitologinė kronika, orientuota į Japonijos kilmę, o Kitáb-i-Aqdas – įstatymų knyga, siekianti pasaulinės vienybės.
- Ramajana: Ramajana yra epinis narratyvas apie dharmą, o Kitáb-i-Aqdas – glaustas įstatymų ir mokymų rinkinys, tačiau abu skatina etinį gyvenimą.
- Koranas: Kitáb-i-Aqdas perima kai kuriuos islamo elementus (pvz., pasninką), bet keičia maldos kryptį ir įstatymus, todėl laikomas „blasfemišku“ kai kuriose islamo šalyse.
- Biblija: Skirtingai nei Biblijos alegoriniai pasakojimai, Kitáb-i-Aqdas yra tiesioginė ir aiški, tačiau abu moko apie Dievo valią.
Kodėl verta skaityti?
Kitáb-i-Aqdas yra vertinga tiems, kurie domisi:
- Bahajų tikėjimu: Pateikia pagrindinius įstatymus ir principus, formuojančius šią sparčiai augančią religiją (8 mln. sekėjų visame pasaulyje).
- Dvasine etika: Siūlo gaires, kaip gyventi pagal vienybės, teisingumo ir meilės principus.
- Religijų istorija: Atskleidžia, kaip Bahajų tikėjimas perima ir transformuoja islamo tradicijas.
- Pasauline taika: Pabrėžia socialinius principus, tokius kaip lyčių lygybė ir švietimas, aktualius šiuolaikiniam pasauliui.
- Literatūra: Jos poetinis stilius traukia literatūros mėgėjus, nors kai kurie kritikuoja paprastumą, palyginti su Koranu.
Nors Kitáb-i-Aqdas gali būti sudėtinga dėl specifinio konteksto ir aukšto stiliaus (Shoghi Effendi vertimas naudoja XIX a. persų-anglų kalbą), jos aiškumas ir universalios temos daro ją prieinamą. Kaip pažymėjo vienas Amazon apžvalgininkas: „Tai knyga, rodanti, kaip gyventi taip, kaip Dievas norėtų.“ Rekomenduojama pradėti nuo įvado ir pirmųjų 10 paragrafų, kad suprastumėte knygos dvasią, arba skaityti kartu su Kitáb-i-Íqán („Tikrumo knyga“) dėl platesnio konteksto.