SVEIKA, KARALIENE, gailestingoji Motina,
mūsų gyvybe, paguoda ir viltie, sveika!
Tavęs šaukiamės ištremtieji Ievos vaikai,
Tavęs ilgimės, verkdami ir vaitodami šiame ašarų klonyje.
Todėl Tu, mūsų Užtarėja, savo gailestingas akis į mus atkreipki
ir Jėzų, garbingą mylimąjį Sūnų, mums po šios tremties parodyk.
O geroji, o malonioji, o mieliausioji Mergele Marija!
Malda „Sveika, Karaliene“ (lot. Salve Regina) yra viena iš svarbiausių maldų, skirtų Švenčiausiajai Mergelei Marijai. Ji yra naudojama kaip kreipimasis į Mariją kaip Motiną, užtarėją ir vilties šaltinį. Ši malda dažnai yra meldžiama Rožančio maldos pabaigoje arba liturginiuose apeigose, ypač po vakaro pamaldų.
Ką reiškia ši malda?
- „Sveika, Karaliene, gailestingoji Motina, mūsų gyvybe, paguoda ir viltie, sveika!“ – Ši dalis išreiškia Marijos garbinimą ir šlovinimą kaip Dievo Motiną ir dvasinę krikščionių Motiną. Ji vadinama Karaliene, nes jos sūnus Jėzus Kristus yra Karalius, o Marija kaip Jo Motina dalijasi šiuo titulu. Ji taip pat vadinama gailestingąja Motina, nes yra užtarėja ir globėja, į kurią kreipiasi tikintieji prašydami pagalbos.
- „Tavęs šaukiamės ištremtieji Ievos vaikai, Tavęs ilgimės, verkdami ir vaitodami šiame ašarų klonyje.“ – Čia krikščionys save apibūdina kaip „ištremtuosius Ievos vaikus“, tai reiškia, kad žmonija, dėl pirmosios nuodėmės, yra išvaryta iš rojaus ir gyvena „ašarų klonyje“ – t. y., pasaulyje, pilname sunkumų ir kančių. Tikintieji kreipiasi į Mariją su ilgesiu ir skausmu, prašydami jos paguodos ir užtarimo.
- „Todėl Tu, mūsų Užtarėja, savo gailestingas akis į mus atkreipki ir Jėzų, garbingą mylimąjį Sūnų, mums po šios tremties parodyk.“ – Tikintieji prašo Marijos kaip užtarėjos atkreipti į juos dėmesį ir padėti per jos maldas bei užtarimą. Pagrindinis maldos prašymas – po žemiškosios gyvenimo tremties pamatyti Jėzų, jos Sūnų, ir būti priimtiems į amžinąjį gyvenimą.
- „O geroji, o malonioji, o mieliausioji Mergele Marija!“ – Šie žodžiai yra pagarbos ir meilės išraiška, Marija vadinama gerąja, maloniąja ir mieliausiąja, pabrėžiant jos motinišką rūpestį ir švelnumą tikinčiųjų atžvilgiu.
Reikšmė krikščionims:
„Sveika, Karaliene“ malda yra galingas kreipimasis į Mariją kaip dangiškąją Motiną ir globėją. Tikintieji meldžia jos užtarimo gyvenimo sunkumuose ir prašo jos padėti jiems pasiekti amžinąjį išganymą. Marija yra laikoma tarpininke tarp žmogaus ir Jėzaus Kristaus, todėl ši malda rodo tikinčiųjų pasitikėjimą jos motinišku rūpesčiu.
Ši malda taip pat išreiškia krikščionių viltį ir ilgesį gyventi amžinybėje su Dievu, po gyvenimo žemiškojoje „tremtyje“. Tai simbolizuoja žmogaus dvasinį kelią ir amžinosios vilties išraišką, kad po šios gyvenimo kelionės tikintieji bus priimti į Dievo karalystę per Marijos užtarimą.
Malda „Sveika, Karaliene“ yra senos tradicijos dalis, kilusi iš viduramžių. Jos melodija ir žodžiai sklido per šimtmečius, tapdami giliai įsišaknijusia krikščionių dvasinio gyvenimo dalimi. Ši malda atspindi gilią krikščionių tikėjimą Marijos tarpininkavimu tarp Dievo ir žmonių. Ji primena mums apie Marijos vaidmenį kaip Jėzaus Motinos ir jos nuolatinį rūpestį žmonija. Šventojoje Rašte nėra tiesioginių nuorodų į šią konkrečią maldą, tačiau jos esmė remiasi Biblijos pasakojimais apie Mariją ir jos svarbą krikščionių tikėjime. Ši malda yra ne tik kreipimasis į Mariją, bet ir išreiškimas mūsų pačių poreikių, vilčių ir nuolankumo prieš Dievą.Šventieji Tėvai ir teologai per amžius pabrėžė Marijos svarbą kaip dvasinio vadovo ir užtarėjos. Šv. Bernardas iš Klervo, pavyzdžiui, rašė apie Marijos gailestingumą ir jos gebėjimą užtarti žmones prieš Dievą. Malda „Sveika, Karaliene“ atspindi šią tradiciją, prašant Marijos užtarimo ir pagalbos mūsų gyvenimo kelionėje. Ji yra priminimas, kad net ir sunkiausiomis akimirkomis turime vilties ir galime kreiptis į Dievą per Mariją, kuri yra mūsų Gailestingoji Motina. Ši malda yra ne tik ritualas, bet ir nuoširdus dialogas su Dievu per Mariją.**Įdomybės:** Kai kuriose tradicijose „Sveika, Karaliene“ meldžiama kaip atskira malda, o kitose – kaip Rožančiaus dalis. Jos tekstas šiek tiek varijuoja priklausomai nuo tradicijos ir kalbos.