Dieviškasis Išganytojau! Gal jau tikrai atėjo ta baisioji valanda, kai teliks mažai krikščionių, išsaugojusių tikėjimo dvasią? Valanda, kai sukils Tavo pyktis ir nebeteksim Tavo apsaugos? Ar mūsų nuodėmės, ar Tavo vaikų blogas gyvenimo būdas jau dabar neatšaukiamai skatina Tave parodyti teisingumą?
Tu esi mūsų tikėjimo įsteigėjas ir pagrindėjas. Liūdnomis širdimis, nuolankūs ir prislėgti meldžiame Tave: neleisk, kad mumyse užgestų skaisti tikėjimo šviesa! Prisimink savo ankstesnį gailestingumą, užuojautos kupinu žvilgsniu pažvelk į savo vynuogyną! Savo dešiniąja Tu jį pasodinai, jis palaistytas apaštalų prakaitu, pagirdytas daugelio tūkstančių kankinių krauju, daugelio didžiadvasių atgailautojų ašaromis, išpažinėjų ir skaisčių mergelių maldomis.
Dieviškasis Tarpininke, pasižiūrėk į uolias sielas, kurios nepaliauja žvelgti į Tave ir Tave maldauti, kad išsaugotum tą brangiausią gėrybę – tikrąjį tikėjimą. Teisingasis Dieve, dar nevykdyk savo nuosprendžio mus atmesti! Nebežiūrėk daugiau į mūsų nuodėmes, verčiau pažvelk į garbingiausiąjį Kraują, ištryškusį ant kryžiaus ir mums pelniusį išganymą, kuris kasdien tebeteka ant mūsų altorių. Išlaikyk mus tikrajame Romos katalikų tikėjime!
Nors ligos mus lanko, nors rūpesčiai mus kamuoja, nors nelaimės slegia – išsaugok mumyse šventąjį tikėjimą! Turėdami šį brangų lobį, mes noriai pakelsime kiekvieną kančią, ir niekas netrikdys mūsų laimės. Bet jeigu mes nebeturėsim tikėjimo, šio brangiausio turto, tada mūsų nelaimė taps nenusakomai, neišmatuojamai didelė.
Gerasis Jėzau, Tu esi mūsų tikėjimo steigėjas. Išsaugok jį tyrą! Neleisk, kad mes kada nors paliktume Petro laivą! Duok, kad mes jo įpėdiniams, Tavo vietininkams žemėje liktume ištikimi ir paklusnūs! Teviešpatauja vienybė šventojoje Bažnyčioje, teauga šventumas, tegul popiežiaus sostas būna laisvas ir saugus, o Katalikų Bažnyčia tegul vis labiau plinta sielų išganymui.
Jėzau, mūsų tikėjimo steigėjau, pažemink ir atversk savosios Bažnyčios priešus! Visiems krikščionių karaliams ir kunigaikščiams ir visai tikinčiajai liaudžiai dovanok taiką ir tikrą vienybę, sustiprink ir išsaugok mus visus savo šventoje tarnyboje, kad mes visi Tavyje gyventume ir Tavyje mirtume. Gerasis Jėzau, mūsų tikėjimo pagrindėjau, dėl Tavęs norime gyventi, dėl Tavęs norime ir mirti. Amen.
Šv. Klemenso Marijos Hofbauerio malda už tikėjimo išsaugojimą atspindi gilią baimę dėl tikėjimo išblėsimo, atkartojantį daugelio šventųjų ir teologų nerimą per istoriją. Ši baimė kyla iš supratimo, kad tikėjimas nėra savaime suprantamas dalykas, o reikalauja nuolatinio puoselėjimo ir gyvos sąsajos su Dievu. Juk Jėzus pats perspėjo apie melagingus pranašus ir tikėjimo išbandymus (Mt 24). Šv. Paulius rašė apie dvasinį kovą ir būtinybę būti budriems (Ef 6). Hofbauerio malda, kupina nuolankumo ir pasitikėjimo Dievu, yra šio nerimo išraiška, bet kartu ir vilties ženklas. Ji primena, kad net ir silpniausiame tikėjime slypi Dievo galia ir malonė.
Malda nėra vien tik individualus aktas, bet ir bendruomenės prašymas. Ji pabrėžia bendrą atsakomybę už tikėjimo išsaugojimą – kiekvienas krikščionis yra pašauktas būti liudytoju ir skleisti tikėjimo šviesą. Tai primena ir Augustino žodžius apie Bažnyčią kaip „Dievo miestą“, kuriame kiekvienas narys yra svarbus. Hofbauerio malda skatina apmąstyti savo gyvenimą, savo santykį su Dievu ir savo vaidmenį bendruomenėje. Ji ragina prie atgailos ir prašymo Dievo pagalbos, kad tikėjimas išliktų gyvas ir stiprus ne tik mūsų širdyse, bet ir visoje Bažnyčioje. Tikėjimo išsaugojimas nėra pasyvus procesas, o reikalauja aktyvaus dalyvavimo Bažnyčios gyvenime ir nuolatinio dvasinio augimo. Ši malda yra galingas priminimas apie šią svarbią misiją.