ŠV. AUGUSTINO MALDA

ŠV. AUGUSTINO MALDA

Viešpatie Jėzau, kad pažinčiau save, kad pažinčiau Tave,

Ir nieko netrokščiau be Tavęs.

Kad nekęsčiau savęs ir mylėčiau Tave.

Kad viską daryčiau dėl Tavęs.

Kad žeminčiau save ir aukštinčiau Tave.

Kad apie nieką negalvočiau, tik apie Tave.

Kad apmarinčiau save ir gyvenčiau Tavyje.

Kad visa, kas atsitinka, priimčiau iš Tavęs.

Persekiok mane, seksiu Tave.

Kad visados rinkčiausi sekti Tave.

Kad bėgčiau nuo savęs ir skubėčiau pas Tave,

Kad pelnyčiau būti Tavo apgintas.

Kad bijočiau savęs ir bijočiau Tavęs,

Kad būčiau tarp Tavo išrinktųjų.

Kad nepasitikėčiau savimi ir pasitikėčiau Tavimi.

Kad norėčiau paklusti dėl Tavęs.

Kad prie nieko neprisiriščiau, tik prie Tavęs,

Ir būčiau vargšas dėl Tavęs.

Pažvelk į mane, kad pamilčiau Tave.

Pašauk mane, kad regėčiau Tave

Ir per amžius gėrėčiausi Tavimi. Amen.

Šv. Augustino malda – tai intensyvus troškimas Dievo pažinimo ir visiškos atsidavimo Jam. Ji atspindi Augustino vidinę kovą tarp žmogiškų silpnybių ir dvasinio siekio. Maldoje išreikštas noras pažinti save per Dievo pažinimą – „Viešpatie Jėzau, kad pažinčiau save, kad pažinčiau Tave“ – yra esminis Augustino teologijos principas. Jis pabrėžia, kad tik per Dievą galima atrasti tikrąją savo esmę. Maldos prašymas būti „vargšu dėl Tavęs“ rodo atsisakymą nuo žemiškų turtų ir siekį dvasinio skurdo, kuris yra būtina sąlyga Dievo malonės priėmimui. Tai atitinka Evangelijos žodžius apie vargšus dvasia, kurie paveldės žemę (Mt 5, 3).

Augustino malda – tai ne statiškas prašymas, o dinamiškas procesas, pilnas nuolatinio siekio ir kovos. Žodis „persekiok mane“ atskleidžia aktyvų Dievo vaidmenį žmogaus išganyme. Tai nėra pasyvus laukimas, bet aktyvus dalyvavimas Dievo veikloje. Ši malda rezonuoja su daugelio šventųjų patirtimi, kurioje Dievo meilė yra ne tik priimama, bet ir aktyviai ieškoma. Ją galima suprasti kaip nuolatinį dialogą su Dievu, kuriame žmogus išreiškia savo troškimą ir pripažįsta savo silpnumą, tuo pačiu pasitikėdamas Dievo gailestingumu ir galia. Šv. Augustinas savo raštuose dažnai pabrėžia žmogaus priklausomybę nuo Dievo malonės, todėl ši malda yra ne tik asmeninis jo siekis, bet ir pavyzdys visiems, ieškantiems tikrojo kelio. Ji liudija apie nekintančią žmogaus sielos troškulį Dievo.