Šv. Augustinas Hiponietis (354–430 m.) – vienas įtakingiausių krikščionybės teologų ir filosofų, kurio darbai formavo Vakarų krikščionybės mąstyseną. Gimė Tagastėje (dab. Alžyras), Romos imperijos provincijoje. Jo motina Monika buvo pamaldi krikščionė, o tėvas Patricijus – pagonis, vėliau atsivertęs. Augustinas yra žinomas dėl savo autobiografinės knygos „Išpažinimai“ (Confessiones), kurioje atvirai aprašo savo gyvenimą, nuodėmes ir atsivertimą.
Augustinas jaunystėje gyveno audringą ir hedonistišką gyvenimą, kurį pats vėliau griežtai kritikavo. Jo nuodėmės, apie kurias jis rašo „Išpažinimuose“, apima:
- Seksualiniai nuklydimai: Augustinas turėjo ilgametę konkubiną, su kuria susilaukė sūnaus Adeodato. Jis atvirai pripažino savo aistrą kūniškiems malonumams, kurie, anot jo, buvo tušti ir laikini. Ši nuodėmė jam kėlė didelę vidinę kovą, nes jis jautė konfliktą tarp kūno geismų ir sielos troškimo Dievo.
- Tuštybė ir puikybė: Kaip talentingas retorikas, Augustinas siekė šlovės ir pripažinimo. Jis mokėsi Kartaginoje, kur buvo įsitraukęs į pasaulietinį gyvenimą, puoselėjo ambicijas tapti garsiu oratoriumi ir mokytoju.
- Manichėjizmas: Augustinas apie dešimt metų buvo manichėjizmo, dualistinės religijos, pasekėjas. Ši doktrina teigė, kad pasaulyje egzistuoja gėrio ir blogio kova, o kūnas yra blogio šaltinis. Vėliau jis atmetė šį mokymą, supratęs jo trūkumus, bet šis laikotarpis buvo nukrypimas nuo krikščionybės.
- Smulkios nuodėmės: Augustinas „Išpažinimuose“ aprašo ir vaikystės nuodėmes, pvz., kriaušių vagystę iš kaimyno sodo. Nors tai atrodo smulkmena, jis pabrėžia, kad tai padarė ne iš alkio, o iš malonumo daryti bloga, kas atspindi žmogaus prigimties polinkį į nuodėmę.
Atsivertimas
Augustino gyvenimas pasikeitė 386 m. Milane, kur jis, paveiktas šv. Ambraziejaus pamokslų ir savo motinos maldų, patyrė dramatišką atsivertimą. Svarbus momentas buvo, kai jis, kamuojamas vidinės kovos, išgirdo vaiko balsą, sakantį: „Imk ir skaityk“ (Tolle, lege). Atsivertęs Bibliją, jis perskaitė Rom 13, 13–14, kas paskatino jį galutinai atsisakyti nuodėmingo gyvenimo ir priimti krikštą 387 m.
Vėlesnis gyvenimas ir darbai
Po atsivertimo Augustinas tapo kunigu, o vėliau Hipono vyskupu (396–430 m.). Jo pagrindiniai darbai:
- „Išpažinimai“: Asmeninė išpažintis apie nuodėmes ir Dievo malonę.
- „Apie Dievo miestą“ (De Civitate Dei): Filosofinis ir teologinis veikalas, ginantis krikščionybę nuo pagonių kaltinimų.
- „Apie Trejybę“ (De Trinitate): Gilus Trejybės doktrinos tyrimas.
Augustinas daug dėmesio skyrė žmogaus prigimties, nuodėmės ir malonės temoms. Jo mokymas apie prigimtinę nuodėmę (dėl Adomo nuopuolio) ir Dievo malonės būtinybę išganymui turėjo didelę įtaką katalikybei ir protestantizmui.
Augustinas savo nuodėmes laikė ne tik asmenine klaida, bet ir universaliu žmogaus silpnumo pavyzdžiu. Jis pabrėžė, kad žmogus pats negali išsigelbėti – tam reikalinga Dievo malonė. Jo atvirumas apie nuodėmes „Išpažinimuose“ padėjo sukurti gilų, asmeninį ryšį su skaitytojais, o jo gyvenimo kelias nuo nuodėmės prie šventumo tapo įkvėpimu daugeliui.
Šv. Augustinas laikomas Bažnyčios mokytoju, o jo mintys paveikė tokius filosofus kaip Tomas Akvinietis, Martinas Liuteris ir Kalvinas. Jo šventė švenčiama rugpjūčio 28 d. Jo gyvenimas rodo, kad net didžiausi nusidėjėliai gali rasti kelią į Dievą, o jo darbai lieka aktualūs tiek teologijoje, tiek filosofijoje.