Religiniai pastatai, šventyklos, bažnyčios, vienuolynai ir kiti šventi objektai yra ne tik architektūros kūriniai, bet ir žmonijos dvasinio paveldo dalis, menanti tūkstantmečių tikėjimus, kultūras ir istoriją. Tačiau daugybė šių objektų buvo sunaikinta – kartais dėl karų, gamtos stichijų ar ideologinių konfliktų, o kartais dėl sąmoningų sprendimų, tokių kaip nekilnojamojo turto plėtra, urbanizacija ar ekonominiai interesai. Šių šventų vietų sunaikinimas kelia klausimų: kodėl net seniausi, neįkainojamos vertės paminklai tampa griovimo aukomis? Kodėl jų atkurti dažnai neįmanoma? Sunaikinimo priežastys įvairios: nuo karinių veiksmų, kaip Palmyros šventyklų Sirijoje sprogdinimų, iki modernių statybų, kai šventos vietos užleidžia vietą dangoraižiams ar prekybos centrams. Atkūrimas dažnai neįmanomas dėl prarastų originalių medžiagų, technologijų, istorinio konteksto ar tiesiog politinės valios stokos. Šis sąrašas pateikia sunaikintų šventų objektų pavyzdžius, atskleidžiančius, kaip trapus yra mūsų dvasinis paveldas ir kokios sudėtingos priežastys lemia jo praradimą.
Sunaikinti religiniai, šventi objektai
Abu Bakro namas (House of Abu Bakr, Meka)
Tai buvęs pirmojo islamo kalifo Abu Bakro namas Mekoje. Ši vieta islame laikyta reikšminga, nes Abu Bakras buvo artimas pranašo Mahometo bendražygis ir pirmasis kalifas po Mahometo mirties. 2011 m. Saudo Arabijos valdžia namą nugriovė, jo vietoje iškilo Hilton viešbutis. Šis sprendimas sukėlė diskusijų bangą tarp musulmonų, ypač tarp tų, kurie pasisako už istorinės religinės architektūros saugojimą. Saudo Arabijos politika dažnai nukreipta į tai, kad nebūtų garbinami istoriniai pastatai ar jų vietos, siekiant išvengti širk (stabmeldystės).
Alfamos mečetė (Alfama Mosque)
Alfamos mečetė buvo pagrindinė musulmonų maldos vieta Lisabonos Alfamos rajone, kuris islamo valdymo laikais buvo gyvybingas musulmonų kvartalas. Mečetė buvo pastatyta maždaug VIII–XI a., kai didelė dalis Pirėnų pusiasalio priklausė Al-Andalusui – musulmonų valdytai teritorijai. 1147 m., kai Portugalijos karalius Afonso I užkariavo Lisaboną per Rekonkistą, mečetė buvo užimta ir greitai paversta krikščionių katedra. Tai atspindėjo tuo laikotarpiu vykusią religinių pastatų konversiją – vietoje buvusių mečečių buvo steigiamos bažnyčios ir katedros, siekiant simboliškai ir praktiškai įtvirtinti naują religinę tvarką. Originalios mečetės architektūros elementai buvo sunaikinti arba pakeisti, o pati mečetė ilgainiui prarado savo islamo paveldą.
Al-Askario mečetė (Al-Askari Mosque, Samara)
Ši XI a. pastatyta mečetė buvo viena švenčiausių šiitų islamo šventovių Irake. Joje ilsėjosi dešimtojo ir vienuoliktojo imamo kapai. 2006 m. ir dar kartą 2007 m. mečetė buvo smarkiai apgadinta per sprogdinimus, kuriuos surengė ekstremistinės grupuotės. Šie išpuoliai ne tik sugriovė šventovę, bet ir paskatino didelius sektinius konfliktus Irake tarp sunitų ir šiitų.
Al-Madinos mečetė (Al-Madina Mosque, Mosulas)
Tai viena iš svarbiausių istorinių mečečių Mosulo mieste, Irake. Per 2017 m. mūšius dėl miesto, kai Irako kariuomenė ir sąjungininkai kovojo su „Islamo valstybe“, mečetė buvo visiškai sunaikinta. Jos griuvėsiai simbolizuoja didžiulį kultūrinį ir religinį paveldą, prarastą per karą.
Al-Mutawakkilo Didžioji mečetė (Great Mosque of al-Mutawakkil)
IX a. Samaroje pastatyta mečetė buvo viena didžiausių pasaulyje savo laikotarpiu. Įžymiausia jos dalis – spiralinio minareto Malwija bokštas. Nors minaretas iš dalies tebestovi, didelė dalis pačios mečetės struktūros buvo sunaikinta per laiką, dėl karų ir aplaidumo. Visas kompleksas dabar yra UNESCO Pasaulio paveldo sąraše kaip pavojus praradęs paminklas.
Al-Qarafos mečetė (Al-Qarafa Mosque, Kairas)
Tai buvo viena seniausių mečečių Kairo Al-Qarafos rajone, kuris garsėjo savo senais kapinynais ir religine architektūra. XIX–XX a. per Kairo urbanistinę plėtrą ir pertvarkas mečetė buvo sunaikinta, kaip ir daug kitų senųjų šio rajono statinių.
Al-Tahira bažnyčia (Al-Tahira Church, Mosulas)
Viena seniausių ir žymiausių krikščionių bažnyčių Mosule. Pastatyta IX a. ji buvo svarbi Irako chaldėjų katalikų bendruomenei. 2017 m. bažnyčia buvo visiškai sunaikinta kovų metu tarp Irako pajėgų ir „Islamo valstybės“. Bažnyčios griuvėsiai tapo krikščionių persekiojimo simboliu.
Al-Tekiyeh mečetė (Al-Tekiyeh Mosque, Sirija)
Ši mečetė stovėjo Sirijoje ir buvo žinoma kaip religinės ir architektūrinės reikšmės pastatas. 2013 m., per Sirijos pilietinį karą, ji buvo sugriauta. Mečetės sunaikinimas tapo vienu iš daugelio pavyzdžių, kaip konfliktas naikino ne tik žmonių gyvenimus, bet ir kultūrinį bei religinį paveldą.
Antroji Jeruzalės šventykla (Second Temple)
Pastatyta VI a. pr. Kr. vietoje pirmosios šventyklos. Ji tapo centrine žydų tikėjimo vieta, kurioje buvo laikoma Sandoros skrynia (nors vėliau jos likimas neaiškus). 70 m. po Kr. šventykla buvo sunaikinta romėnų per Jeruzalės sukilimo numalšinimą. Tai buvo viena reikšmingiausių žydų istorijos katastrofų, pakeitusi religijos praktiką – iš šventyklos apeigų pereita prie sinagogų ir Rašto studijų.
Ba‘al Šemino šventykla (Temple of Baalshamin)
Šventykla Palmyroje, Sirijoje, pastatyta II a. po Kr. Ji buvo skirta aramėjų dievui Ba‘al Šeminui, oro ir derliaus dievybei. 2015 m. ekstremistai sunaikino šį pasaulio paveldo paminklą, kuris buvo vienas ryškiausių Palmyros architektūrinių perlų. Šio sunaikinimo tikslas buvo ne tik religinis fanatizmas, bet ir simbolinis smūgis pasaulinei kultūrai.
Bagrati katedra (Bagrati Cathedral, Kutaisis)
Pastatyta XI a., Bagrati katedra simbolizavo Gruzijos suvienijimą ir dvasinę stiprybę. XVII a. per Osmanų invazijas ji buvo smarkiai apgadinta ir iš dalies sunaikinta. Nepaisant to, griuvėsiai ilgą laiką liko nacionaliniu simboliu. Vėliau kai kurios dalys buvo atstatytos, tačiau UNESCO pašalino ją iš pasaulio paveldo sąrašo dėl netinkamo restauravimo, tad autentiškas pastatas buvo laikomas sunaikintu.
Bamijano Budos (Buddhas of Bamiyan)
Dvi didžiulės Budos statulos Afganistano Bamijano slėnyje, iškaltos uoloje VI a. Jos simbolizavo budizmo klestėjimą regione. 2001 m. Talibanas susprogdino abi statulas, laikydamas jas stabmeldystės simboliais. Šis aktas sukėlė pasaulinį pasipiktinimą ir laikomas vienu iš skaudžiausių kultūrinio naikinimo pavyzdžių XXI a.
Bel šventykla (Temple of Bel, Palmyra)
I a. po Kr. Palmyroje, Sirijoje pastatyta šventykla, skirta semitų dievui Belui. Tai buvo vienas didingiausių senovės Artimųjų Rytų architektūros pavyzdžių. 2015 m. „Islamo valstybės“ kovotojai šventyklą susprogdino, sunaikindami beveik visą jos struktūrą.
Budistų šventyklos Nalandoje (Nalanda temples)
Senovinis universitetas ir šventyklų kompleksas Nalandoje, Indijoje, gyvavo nuo V a. iki XII a. Jis buvo žymiausias budizmo mokymo centras. XII a. musulmonų užkariautojai kompleksą sunaikino, daugelis vienuolių buvo nužudyti arba išsklaidyti.
Coast Miwok kapinės (Coast Miwok Burial Ground, Larkspur)
4500 metų senumo vietinių Coast Miwok indėnų kapinės Kalifornijoje. 2014 m. kapinės buvo sunaikintos statant prabangų gyvenamųjų namų kompleksą. Šis sunaikinimas sulaukė griežtos vietos bendruomenės ir paveldo gynėjų kritikos.
Deir ez-Zoro armėnų bažnyčia (Armenian Church of Deir ez-Zor)
Bažnyčia Sirijoje, pastatyta XX a. pradžioje armėnų genocido aukoms atminti. Ji buvo reikšminga armėnų diasporos religinė ir memorialinė vieta. 2014 m. sunaikinta „Islamo valstybės“ kovotojų.
Didžioji Adano mečetė (Great Mosque of al-Adan)
Istorinė mečetė Jemene, kurios tikslus statybos laikas nėra aiškus, bet buvo vienas svarbiausių Adano religinių objektų. Sugriauta per pilietinius konfliktus XXI a., kai įvairios ginkluotos grupuotės kovėsi dėl miesto kontrolės.
Didžioji Mosulo mečetė (Al-Nuri Mosque)
XII a. pastatyta mečetė Mosule, Irake. Ji garsėjo pasvirusiu minaretu, vadinamu „al-Hadba“ (kuprotasis). 2017 m. „Islamo valstybė“ susprogdino mečetę, kai Irako pajėgos artėjo atkovoti miestą.
Dura Europos sinagoga (Synagogue of Dura Europos)
III a. sinagoga Sirijoje, viena seniausių žinomų sinagogų pasaulyje su išlikusiomis freskomis. 2013 m. per Sirijos konfliktą vietovė smarkiai nukentėjo. Manoma, kad sinagoga buvo sunaikinta arba smarkiai apgadinta.
Džainų šventyklos Ajodjoje (Jain Temples, Ayodhya)
Senoviniai džainų religiniai kompleksai Indijoje. XVI a. per musulmonų užkariavimus šventyklos buvo sunaikintos arba paverstos kitomis paskirties vietomis. Tai buvo religinių konfliktų laikotarpis, kuris paveikė ne tik džainus, bet ir daugelį kitų Indijos religinių bendruomenių.
Ešmuno šventykla (Temple of Eshmun)
Senovės finikiečių šventykla netoli Sidono, Libane, skirta gydymo dievui Ešmunui. Šventykla klestėjo I tūkst. pr. Kr. Vėlesni karai ir užkariavimai sunaikino daugumą statinių, dabar išlikę tik griuvėsiai.
Hagios Demetrios bažnyčia (Hagios Demetrios Church, Salonikai)
VII a. bizantiška bažnyčia Tesalonikuose, Graikijoje, skirta šv. Demetriui. 1917 m. didžiulis miesto gaisras smarkiai apgadino bažnyčią. Dalis struktūros žuvo, o nors vėliau dalinai atstatyta, originalūs elementai daugiausia prarasti.
Hatros šventykla (Hatra temples)
Hatra buvo senovinis miestas dabartiniame Irake, klestėjęs maždaug II–III a. po Kr. Tai buvo vienas didžiausių religinės ir kultūrinės reikšmės centrų Asirijos regione. Šventyklų kompleksas buvo skirtas įvairiems dievams, jungiantis romėnų, partų ir asirų architektūros stilius. 2015 m. „Islamo valstybės“ kovotojai sunaikino daugelį Hatros statinių, norėdami pašalinti ikiaislaminio pasaulio relikvijas. Tai sukėlė pasaulinį pasipiktinimą ir buvo laikoma sąmoningu kultūros genocidu.
Jonos šventykla (Nabi Yunus Mosque)
Jonos šventykla, dar vadinama Nabi Yunus mečete, stovėjo Mosule, Irake. Ši vieta buvo laikoma pranašo Jonos (islame žinomo kaip Yunus) kapas. Musulmonai ir krikščionys ilgus šimtmečius šią vietą garbino kaip šventą. 2014 m. „Islamo valstybės“ ekstremistai mečetę susprogdino, teigdami, kad kapas veda į stabmeldystę. Sunaikinus mečetę paaiškėjo, kad po ja buvo išlikę senoviniai asirų rūmai, kurie taip pat smarkiai nukentėjo.
Karingbal šventoji vieta (Karingbal Sacred Site, Queensland)
Australijos Karingbal aborigenų šventa vieta Kvinslande buvo svarbi vietos bendruomenės dvasinei ir kultūrinei tapatybei. Čia vykdavo tradicinės apeigos, perduodamos iš kartos į kartą. 2013–2016 m. vykdant karjero plėtrą, vietovė buvo sunaikinta, nepaisant aborigenų protestų ir bandymų teisiškai apginti šią žemę. Šis atvejis tapo vienu iš daugelio pavyzdžių, kai šiuolaikinė pramonė išstumia senąsias kultūras.
Chadidžos namas (House of Khadijah, Mecca)
Chadidža buvo pranašo Mahometo pirmoji žmona, viena pirmųjų islamo tikinčiųjų. Jos namas stovėjo Mekoje ir ilgą laiką buvo laikomas svarbia istorine vieta. Tačiau 2011 m. Saudo Arabijos valdžia, vykdydama didelės apimties Mekkos pertvarką ir infrastruktūros plėtrą, namą nugriovė, o jo vietoje įrengė viešuosius tualetus. Šis sprendimas sukėlė protestų bangą tarp istorikų ir daugelio musulmonų, kurie kritikavo Saudo Arabijos praktiką naikinti svarbias istorines vietas.
Ktesifono Didžioji arka (Taq Kasra)
Ktesifono Didžioji arka (Taq Kasra) – tai viena didžiausių kada nors pastatytų plytinių arkų pasaulyje. Ji buvo Persijos Sasanių imperijos rūmų ir galbūt religinės paskirties komplekso dalis. Pastatyta maždaug III–VI a., arka išliko kaip vienas ryškiausių senovės Artimųjų Rytų architektūros stebuklų. XX–XXI a. dėl gamtinių veiksnių, apleidimo ir Irako karų arka smarkiai apgadinta. Nors liko stovėti dalis struktūros, didelė jos dalis griuvo.
Mar Behnamo vienuolynas (Monastery of Mar Behnam)
Mar Behnamo vienuolynas Irake buvo įkurtas IV a. ir buvo viena seniausių bei svarbiausių krikščioniškų vietų šalies šiaurėje. Vienuolynas turėjo didelę religinę ir kultūrinę reikšmę, čia buvo laikomi Mar Behnamo ir jo sesers Sarah relikvijos. 2015 m. „Islamo valstybės“ kovotojai jį susprogdino. Vienuolyno sunaikinimas buvo laikomas tyčiniu bandymu ištrinti krikščionių paveldą Artimuosiuose Rytuose.
Mar Eliano vienuolynas (Monastery of St. Elian)
Šis IV a. įkurtas vienuolynas stovėjo Al-Karjataino mieste Sirijoje. Jis buvo svarbus sirų katalikų bendruomenei ir garsėjo senoviniais piešiniais bei šventojo Eliano kapu. 2015 m. „Islamo valstybės“ kovotojai sunaikino vienuolyną, apkaltinę vietos krikščionis širk ir vakarų įtaka. Sunaikinimas tapo dar vienu liūdnu pavyzdžiu, kaip Sirijos pilietinis karas sunaikino ne tik žmones, bet ir visos civilizacijos paminklus.
Nalanda universitetas (Nalanda Mahavihara)
Nalanda buvo vienas žymiausių senovės pasaulio universitetų, įkurtas Indijoje V a. Šis didžiulis mokymosi centras buvo skirtas budistų vienuoliams ir studentams iš visos Azijos. Jame veikė bibliotekos, klasės, vienuolynai ir šventyklos. Nalandoje dėstė tokie garsūs mokytojai kaip Šantideva ir kitų šalių mokslininkai. XII a. universitetas buvo sunaikintas musulmonų užkariautojų, vadovaujamų Bakhtiyaro Khilji. Pastatai buvo sudeginti, o šimtai mokslininkų nužudyti. Nalanda tapo simboliu, kaip vienas užkariavimas gali sunaikinti ištisas žinių ir kultūros sistemas.
Nimrudo šventyklos (Temples of Nimrud)
Nimrudas, senovės Asirijos sostinė, buvo žinomas savo šventyklomis ir rūmais, puoštas reljefais ir mitologinėmis figūromis. Tai buvo ne tik valdžios, bet ir religiniai centrai. 2015 m. „Islamo valstybės“ kovotojai pradėjo sąmoningą Nimrudo griovimą. Jie sprogdino ir naikino šventyklas bei statulas, siekdami pašalinti ikiaislaminius paminklus ir parduoti likusius artefaktus juodojoje rinkoje. Šio sunaikinimo mastas buvo toks didelis, kad UNESCO pavadino tai „civilizacijos paveldo naikinimu“.
Nišapuro mečetės ir madrasos (Nishapur Mosques and Madrasahs)
Nišapūras – senovinis Persijos miestas, kuris viduramžiais tapo vienu svarbiausių kultūrinių, religinių ir mokslo centrų. Čia veikė daugybė mečečių, madrasų ir bibliotekų. XIII a., per mongolų invazijas, miestas buvo visiškai sunaikintas. Mečetės ir madrasos buvo sugriautos, gyventojai masiškai išžudyti. Šis įvykis simbolizavo vienos pažangiausių musulmonų civilizacijos židinių žlugimą.
Nohmul piramidė (Nohmul Pyramid, Belize)
Nohmul – viena seniausių majų piramidžių, pastatyta maždaug prieš 2300 metų. Ji buvo šventykla ir tikėjimo centras šiaurės Belizo regione. 2013 m. vietinė statybų bendrovė, nepaisydama archeologų perspėjimų, pradėjo piramidės akmenis naudoti kelių tiesimui. Didžioji dalis piramidės buvo sunaikinta buldozeriais. Šis įvykis sukėlė pasaulinį rezonansą kaip itin žiaurus senovės paveldo naikinimo aktas dėl ekonominės naudos.
Pirmoji Jeruzalės šventykla (First Temple)
Dar žinoma kaip Saliamono šventykla, ji buvo pastatyta X a. pr. Kr. Izraelio karaliaus Saliamono ir laikyta Dievo buveine žemėje. Joje buvo laikoma Sandoros skrynia. 586 m. pr. Kr. Babilono karalius Nebukadnecaras II užėmė Jeruzalę, sugriaudamas šventyklą ir išvarydamas izraelitus į tremtį. Šios šventyklos sunaikinimas turėjo lemiamą reikšmę žydų religijai ir istorijai.
Sanjian bažnyčia (Sanjian Church, Wenzhou)
Sanjian bažnyčia, pastatyta Venzhou mieste Kinijoje, buvo viena didžiausių regiono protestantų bendruomenės šventyklų. 2014 m. vietos valdžia ją sunaikino, teigdama, kad pastatas pažeidžia statybos reikalavimus. Iš tikrųjų tai buvo dalis plačios kampanijos „Trijų savybių ir vienos pašalinimo“ (Three Rectifications and One Demolition), kurios tikslas buvo sumažinti krikščionių religinių simbolių viešą matomumą Kinijoje.
Sufi šventovės Tripolyje (Sufi Shrines, Tripolis)
Tripolis, Libija, garsėjo senomis sufijų šventovėmis – kapavietėmis ir maldos vietomis, skirtomis sufijų šventiesiems. 2012 m., po Libijos pilietinio karo, kai kurie radikalūs islamistai pradėjo šias šventoves griauti, laikydami jas stabmeldystės židiniais. Daug pastatų buvo sunaikinta buldozeriais ar sprogmenimis. Šie veiksmai sukėlė šoką tiek vietos bendruomenei, tiek tarptautinei paveldo apsaugos organizacijai UNESCO.
Šv. Apaštalo Pauliaus bažnyčia (Church of St. Paul, Tarsus)
Bažnyčia Tarse, Turkijoje, laikoma viena seniausių vietų, susijusių su apaštalu Pauliumi, kuris gimė šiame mieste. Tradiciškai ji buvo garbinama kaip vieta, kurioje Paulius pamokslavo. Per šimtmečius bažnyčia buvo keletą kartų atstatoma ir perstatoma. XX a. politiniai pokyčiai ir religinės bendruomenės mažėjimas lėmė, kad bažnyčia buvo apleista ir smarkiai apgadinta. Šiuo metu tai daugiau archeologinė vieta nei veikianti šventovė.
Šv. Benedikto bažnyčia (St. Benedict’s Church, Mosulas)
Mosulo Šv. Benedikto bažnyčia buvo viena iš kelių katalikų šventovių, aptarnavusių šio Irako miesto krikščionių bendruomenę. 2014 m. „Islamo valstybė“ užėmė Mosulą, o 2015 m. bažnyčia buvo visiškai sugriauta. Šis sunaikinimas simbolizavo plataus masto persekiojimą ir krikščionių paveldo naikinimą regione.
Šv. Elijo vienuolynas (Monastery of St. Elijah, Mosulas)
Tai buvo seniausias krikščionių vienuolynas Irake, pastatytas VI a. netoli Mosulo. Vienuolynas daugiau nei 1400 metų tarnavo kaip religinės veiklos centras ir istorinis simbolis. 2014 m. „Islamo valstybė“ susprogdino kompleksą. Sunaikinimas buvo ypač skaudus, nes vienuolynas buvo laikomas ne tik religinio, bet ir kultūrinio dialogo tarp rytų krikščionių ir musulmonų simboliu.
Šv. Grigaliaus bažnyčia (Church of St. Gregory, Alepas)
Armėnų ortodoksų bažnyčia, pastatyta Alepe, Sirijoje, aptarnavo didelę armėnų diasporos bendruomenę. Ši bažnyčia buvo ne tik maldos vieta, bet ir kultūros centras. Per Sirijos pilietinį karą, ypač 2015 m., bažnyčia buvo smarkiai apgadinta per apšaudymus ir bombardavimus. Šis atvejis atspindi, kaip konfliktai sunaikina tiek žmones, tiek jų religinį paveldą.
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (Church of St. John the Baptist, Alepas)
V a. pastatyta bažnyčia buvo viena seniausių krikščionių maldos vietų Sirijoje. Ji buvo žinoma dėl savo architektūros ir ilgaamžiškumo, išgyveno daugybę istorinių sukrėtimų. 2012–2016 m. per Alepo mūšį bažnyčia smarkiai apgadinta dėl nuolatinių susirėmimų tarp Sirijos vyriausybės ir opozicinių jėgų. Dalis struktūros sugriuvo, interjeras buvo smarkiai nuniokotas.
Šv. Jurgio pilies mečetė (Mosque of Saint George’s Castle)
Ši mečetė stovėjo Lisabonos Šv. Jurgio pilyje (Castelo de São Jorge) ir buvo pastatyta XI a., kai Lisabona buvo valdoma maurų. Mečetė tarnavo kaip pagrindinė tvirtovės ir aplinkinio miesto musulmonų maldos vieta. 1147 m., kai karalius Afonso I su kryžiuočių pagalba užėmė Lisaboną, pilis ir mečetė pateko į krikščionių rankas. Netoli mečetės buvo įkurta koplyčia, o pati mečetė buvo sunaikinta arba perstatyta kaip dalis krikščionių karinės ir religinės architektūros pertvarkos. XII a. pilis buvo visiškai pertvarkyta į krikščionių tvirtovę, o mečetės pėdsakai praktiškai išnyko. Šis sunaikinimas buvo simbolinis galios ir religijos pokyčių ženklas, kai islamo religiniai pastatai Pirėnų pusiasalyje buvo pakeisti bažnyčiomis ir gynybiniais statiniais.
Šv. Mardo bažnyčia (St. Mard Church, Turkija)
Tai senovinė armėnų bažnyčia, pastatyta Osmanų imperijos laikais dabartinėje Turkijoje. XX a. pradžioje, ypač per Armėnų genocidą ir vėlesnius politinius pokyčius, bažnyčia buvo sunaikinta. Ši vieta simbolizuoja ne tik religinės architektūros praradimą, bet ir armėnų bendruomenės naikinimą regione.
Šv. Marijos bažnyčia Tikrite (St. Mary’s Church, Tikrit)
Tai viena seniausių krikščioniškų šventovių Tikrite, Irake, siekianti ankstyvuosius krikščionybės laikus. Bažnyčia tarnavo vietos krikščionių bendruomenei šimtmečius. 2014 m., kai „Islamo valstybė“ užėmė didelę Irako dalį, bažnyčia buvo sugriauta per karinius veiksmus. Jos sunaikinimas buvo dalis platesnės religinių mažumų persekiojimo ir jų paveldos sunaikinimo kampanijos.
Šv. Pauliaus bažnyčia Makao (St. Paul’s Church, Macau)
Šv. Pauliaus bažnyčia buvo pastatyta XVII a. pradžioje, kai Makao tapo svarbiu Portugalijos kolonijiniu centru Azijoje. Bažnyčia tarnavo kaip jėzuitų kolegijos ir katedros dalis. 1835 m. didelis gaisras sunaikino beveik visą pastatą, išskyrus priekinę fasado sieną, kuri šiandien liko kaip vienas žymiausių Makao simbolių. Nepaisant to, religinės ir bendruomeninės funkcijos buvo prarastos, o išlikęs fasadas dabar yra daugiau istorinė paminklinė vieta.
Šv. Petro bažnyčia Lisabonoje (St. Peter’s Church, Lisbon)
Viduramžių krikščionių bažnyčia stovėjo Lisabonos miesto centre. Ji buvo viena iš daugelio bažnyčių, pastatytų po musulmonų išvarymo XII a. ir ilgus šimtmečius tarnavo vietos bendruomenei. XIX a., plečiantis miestui ir vykdant urbanistinę pertvarką, bažnyčia buvo nugriauta, siekiant atlaisvinti vietą naujoms gatvėms ir pastatams. Dabar iš jos neliko jokių aiškių žymių.
Šv. Sergijaus ir Bacho bažnyčia (Church of Saints Sergius and Bacchus, Raqqa)
Ši senovinė krikščionių bažnyčia Raqqos mieste, Sirijoje, buvo skirta dviem Romos kareiviams ir krikščionių kankiniams Sergijui ir Bachui. Ji buvo viena iš nedaugelio išlikusių krikščioniškų šventovių šiame regione. 2014 m., kai Raqqą užėmė „Islamo valstybė“, bažnyčia buvo sunaikinta karo veiksmų metu. Tai buvo dalis platesnės religinių mažumų paveldos naikinimo kampanijos.
Šv. Simono vienuolynas (Monastery of St. Simeon, Asuanas)
Viduramžių krikščionių vienuolynas Egipto Asuano regione, pastatytas apie VII a. Vienu metu tai buvo vienas didžiausių krikščioniškų vienuolynų Egipte, aptarnavęs didelę koptų bendruomenę. Dėl nuolatinių arabų užkariavimų, vėlesnių karų ir gamtinių sąlygų jis buvo apleistas ir palaipsniui sugriautas. Šiandien išlikę tik fragmentai ir archeologiniai griuvėsiai.
Šv. Tomo vienuolynas (Monastery of St. Thomas, Mosulas)
Šv. Tomo vienuolynas buvo įkurtas VI a. netoli Mosulo ir buvo vienas seniausių krikščionių vienuolynų Irake. Vienuolynas pergyveno daug istorinių sukrėtimų, tarnavo kaip religijos ir mokymo centras. 2014 m. „Islamo valstybės“ kovotojai sunaikino vienuolyną, siekdami ištrinti krikščionių kultūros pėdsakus regione.
Šventoji Širdis bažnyčia (Sacred Heart Church, Mosulas)
XIX a. pastatyta katalikų bažnyčia Mosule tarnavo lotynų apeigų katalikų bendruomenei. Ji buvo viena iš kelių bažnyčių, kuriose rinkdavosi krikščionys įvairių denominacijų. 2016 m., per Mosulo išvadavimo kovas nuo „Islamo valstybės“, bažnyčia buvo sunaikinta per intensyvius susirėmimus ir bombardavimus.
Šventosios Širdies bažnyčia Karachyje (Sacred Heart Church, Karachi)
Pastatyta XIX a. britų kolonijinio valdymo laikotarpiu, ši katalikų bažnyčia buvo viena pagrindinių maldos vietų Karachio krikščionių bendruomenei Pakistane. XX a. pabaigoje dėl spartaus miesto augimo ir komercinės plėtros dalis bažnyčios buvo nugriauta, o likusi pastato dalis buvo smarkiai apgadinta. Tai atspindi dažną religinio paveldo nykimą besiplečiančiuose urbanistiniuose centruose.
Šventosios Sofijos katedra Nikosijoje (Hagia Sophia Cathedral, Nicosia)
XIII a. pastatyta gotikinė katedra Nikosijoje, Kipre, buvo pagrindinė frankų karalystės bažnyčia. Po osmanų užkariavimo 1570 m. katedra buvo paversta mečete, žinoma kaip Selimijos mečetė. Nors dalis gotikinės architektūros išliko, daug vidinių krikščioniškų simbolių buvo pašalinta arba sunaikinta. XVI a. ir vėlesniais laikais pastatas patyrė keletą žemės drebėjimų ir kitų apgadinimų. Šiandien statinys tebėra mečetė, tačiau pirminė katedros paskirtis ir didžioji dalis jos vidinio dekoro negrįžtamai prarasti.
Šventosios Trejybės katedra (Holy Trinity Cathedral, Arad)
XVI a. Arado mieste (dabartinė Rumunija) pastatyta ortodoksų katedra tarnavo kaip dvasinis ir bendruomeninis centras vietos rumunams. 1849 m. per revoliucinius įvykius ir karo veiksmus, kuomet miesto teritorijoje vyko mūšiai tarp austrų ir vengrų pajėgų, katedra sudegė. Po gaisro pastatas nebuvo atstatytas, o vietos bendruomenė persikėlė į kitą bažnyčią. Šis įvykis simbolizuoja ne tik religinio pastato, bet ir visos bendruomenės gyvenimo centro netektį.
Šventyklos Ninevijoje (Temples of Nineveh)
Ninevija, buvusi Asirijos sostinė, garsėjo didžiuliais religiniais kompleksais, skirtais dievams, tokiems kaip Ašūras ir Ištarė. Daug šventyklų buvo sunaikinta jau senovėje, kai miestas žlugo 612 m. pr. Kr. dėl Babilono ir midų puolimo. Likusios šventyklų liekanos dar ilgai liudijo apie senovės asirų religinius papročius. 2016 m. „Islamo valstybė“ galutinai sunaikino didelę dalį išlikusių griuvėsių, siekdama ištrinti ikiaislaminio paveldo pėdsakus.
Tell Brako šventyklos (Temple of Eye Idols, Sirija)
Tell Brakas, esantis dabartinėje Sirijoje, buvo vienas svarbiausių III tūkst. pr. Kr. religinių centrų Šiaurės Mesopotamijoje. Šventyklos garsėjo vadinamaisiais „Akių stabukais“ – mažomis akmens statulėlėmis su ryškiai išreikštomis akimis, kurios galėjo būti votai ar dievų simboliai. Šventyklos buvo sunaikintos dar senovėje dėl karų ir gamtinių nelaimių. Vėliau vietovė smarkiai nukentėjo ir per šiuolaikinius Sirijos konfliktus.
Umayyad mečetė Alepe (Great Mosque of Aleppo)
Pastatyta VIII a., ši mečetė buvo viena seniausių ir žymiausių musulmonų maldos vietų Sirijoje. Ji garsėjo savo minaretu ir architektūriniu grožiu, jungusiu įvairias islamo architektūros tradicijas. 2013–2017 m. Sirijos pilietinio karo metu mečetė smarkiai apgadinta, minaretas visiškai sugriuvo, o didelė dalis interjero ir sienų buvo sunaikinta per apšaudymus ir sprogdinimus.
Žalioji mečetė Herate (Green Mosque of Herat)
XV a. pastatyta mečetė Herate, Afganistane, garsėjo savo žaliomis plytelėmis ir puošniais ornamentais. Ji buvo svarbus religinis ir kultūrinis paminklas Timūrų dinastijos laikotarpiu. Vėlesniais amžiais dėl karų, žemės drebėjimų ir aplaidumo dauguma mečetės struktūros sugriuvo. Šiandien išlikę tik fragmentai, liudijantys apie buvusį didingumą.
Zoroastrų ugnies šventykla Jazde (Fire Temple of Yazd)
Jazdo mieste Irane veikė viena seniausių zoroastrų ugnies šventyklų, kurios šaknys siekė priešislaminius laikus. Šventykla buvo svarbi vieta, kurioje zoroastrų bendruomenė saugojo šventąją ugnį – amžinosios šviesos simbolį. VII a., per arabų invaziją ir islamo plėtrą, šventykla buvo dalinai sunaikinta, o zoroastrų bendruomenė buvo priversta arba konvertuotis, arba trauktis į mažesnes teritorijas. Daliniai griuvėsiai egzistuoja iki šiol.
Žydų kapinės Beirute (Jewish Cemetery, Beirut)
Šios senovinės kapinės Libano sostinėje liudijo kadaise buvusią gausią žydų bendruomenę. Kapinės gyvavo šimtmečius, tačiau XX a. pabaigoje, ypač po Libano pilietinio karo, bendruomenė stipriai sumažėjo. 2012 m. kapinės buvo sunaikintos plečiant miesto kelių tinklą ir vykdant nekilnojamojo turto projektus. Šis sunaikinimas tapo simboliniu žydų paveldo praradimo ženklu Libane.