Stebuklų kursas (angl. A Course in Miracles, ACIM) yra dvasinis savarankiškų studijų tekstas, užrašytas 1965–1972 m. ir pirmą kartą išleistas 1976 m. JAV. Jo autorė, klinikinė psichologė Helen Schucman, teigė, kad tekstą jai padiktavo „vidinis balsas“, kurį ji identifikavo kaip Jėzų Kristų, per „vidinės diktacijos“ procesą. Knyga, kurią Schucman užrašė kartu su kolega Williamu Thetfordu, laikoma Naujojo amžiaus (New Age) judėjimo dalimi, tačiau joje naudojama krikščioniška terminologija, derinama su rytų filosofija ir psichologiniais principais. Pagrindinė Stebuklų kurso idėja – didžiausias „stebuklas“ yra „meilės buvimo suvokimas“ žmogaus gyvenime, pasiekiamas per atleidimą ir sąmonės transformaciją.
Stebuklų kursas susideda iš trijų dalių:
- Tekstas (Text): Teorinis pagrindas, aiškinantis metafizinę sistemos struktūrą, dualizmo iliuziją ir tikrovės prigimtį.
- Mokinių sąsiuvinis (Workbook for Students): 365 kasdienės pamokos, skirtos perprogramuoti mąstymą ir ugdyti atleidimą.
- Mokytojų vadovas (Manual for Teachers): Instrukcijos tiems, kurie nori dalintis kurso mokymais.
Knyga siekia padėti skaitytojams įveikti baimę, kaltę ir konfliktus, teigdama, kad visi žmogaus rūpesčiai kyla iš klaidingo įsitikinimo, jog esame atskirti nuo Dievo. Stebuklų kursas nėra religija, o veikiau savarankiškų studijų programa, pabrėžianti asmeninę dvasinę patirtį. Ji paveikė milijonus žmonių, parduota daugiau nei 3 milijonai egzempliorių ir išversta į 22 kalbas, įskaitant lietuvių (Stebuklų kursas, leidykla „Mijalba“).
Stebuklų kursas atsirado XX a. 7-ajame dešimtmetyje Niujorke, per Naujojo amžiaus judėjimo pakilimą, kai Vakaruose plito susidomėjimas rytų dvasingumu, psichologija ir alternatyviomis religinėmis idėjomis. Helen Schucman, Kolumbijos universiteto medicinos centro psichologijos profesorė, buvo agnostikė, kilusi iš nereligingos žydų šeimos, tačiau vaikystėje susidūrusi su krikščionių mokslo (Christian Science) ir metafizinėmis idėjomis. 1965 m. pavasarį, po įtemptų profesinių santykių su kolega Williamu Thetfordu, ji išgyveno dvasinį postūmį. Thetfordas, pavargęs nuo konfliktų, pasiūlė ieškoti „kito kelio“, o Schucman netrukus pradėjo patirti vizijas, sapnus ir „vidinį balsą“. 1965 m. spalio 21 d. balsas jai tarė: „Tai Stebuklų kursas, prašau užsirašinėti.“
Rašymo procesas truko septynerius metus (1965–1972). Schucman užrašinėjo tekstą stenografijos būdu, o Thetfordas padėjo jį perrašyti. Tekstas buvo platinamas fotokopijomis, kol 1976 m. „Foundation for Inner Peace“ išleido kietais viršeliais leidimą. 1972 m. rankraštis (UrText) buvo ilgesnis, įtraukiantis papildomą medžiagą (pvz., apie Freudą ir seksualumą), kuri vėliau buvo redaguota. 2004 m. autorystės teisės buvo panaikintos po teisinių ginčų, nes ankstyvosios versijos buvo platinamos be autorystės žymos, todėl tekstas tapo viešojo naudojimo.
Struktūriškai Stebuklų kursas yra sistemingas:
- Tekstas (apie 600 psl.) pateikia filosofinį pagrindą, aiškindamas, kad pasaulis yra iliuzija, o tikroji realybė – Dievo meilė.
- Mokinių sąsiuvinis (365 pamokos) skirtas kasdienei praktikai, keičiant suvokimą per meditaciją ir atleidimą.
- Mokytojų vadovas (apie 90 psl.) atsako į praktinius klausimus, kaip dalintis mokymais.
Nors tekstas naudoja krikščioniškus terminus (pvz., „Sūnus“, „Šventoji Dvasia“), jis nėra tradiciškai krikščioniškas, teigdamas, kad fizinis pasaulis yra iliuzija (maya), panašiai kaip advaita vedanta. Schucman pati jautėsi nepatogiai dėl proceso ir vėliau apgailestavo dėl kurso, vadindama jį „blogiausiu dalyku, nutikusiu jai“.
Stebuklų kursas nagrinėja temas, kurios jungia krikščionybę, rytų filosofiją ir psichologiją:
- Atleidimas: Tikrasis atleidimas – tai suvokimas, kad nėra ko atleisti, nes pasaulis yra iliuzija, o kaltė – klaidingas suvokimas.
- Meilė ir baimė: Visi žmogaus veiksmai kyla iš meilės arba baimės; kursas moko rinktis meilę.
- Iliuzija ir tikrovė: Fizinė tikrovė laikoma sapnu, o tikroji realybė – vienybė su Dievu.
- Sąmonės transformacija: Per kasdienes pamokas siekiama „perprogramuoti“ protą, atsisakant ego ir grįžtant prie meilės.
- Dvasinis mokytojas: Kiekvienas gali būti „Dievo mokytoju“, dalindamasis atleidimo ir meilės principais.
Stebuklų kurso reikšmė slypi jo poveikyje šiuolaikiniam dvasingumui. Jis tapo Naujojo amžiaus judėjimo klasika, įkvėpdamas tokius autorius kaip Marianne Williamson, kurios pasirodymas The Oprah Winfrey Show 1992 m. padidino pardavimus iki 2 milijonų egzempliorių. Psichiatras Gerald G. Jampolsky taip pat populiarino kursą per savo knygas. Lietuvoje knyga prieinama per „Mijalba“ leidyklą, o Alano Koeno Stebuklų kursas lengviau padeda suprasti pagrindines idėjas.
Kritikai vadina kursą „Naujojo amžiaus psichobabaliu“, „satanistiniu gundymu“ ar net „Naujojo amžiaus Biblija“. Katalikų kunigas Benedict Groeschel, Schucman draugas, kritikavo jo teologiją kaip nesuderinamą su krikščionybe, laikydamas ją demoniška, jei Biblija traktuojama pažodžiui. Nepaisant to, kursas traukia ieškančius alternatyvaus dvasingumo, nepriklausančio tradicinėms religijoms.
Citatos iš „Stebuklų kurso“
Dėl kurso filosofinio pobūdžio citatos yra apmąstančios ir skirtos meditacijai. Žemiau pateikiamos kelios citatos (adaptuotos į lietuvių kalbą, remiantis originaliu tekstu):
- Apie atleidimą (Tekstas, 1 skyrius): „Stebuklai yra natūralūs. Kai jų nėra, kažkas negerai. Atleidimas yra stebuklas, išlaisvinantis protą iš baimės.“
- Apie meilę (Mokinių sąsiuvinis, pamoka 1): „Nieko, ką matau, nėra tikra. Viskas, ką matau, yra mano minčių projekcija.“
- Apie iliuziją (Tekstas, 2 skyrius): „Pasaulis, kurį matai, neturi jokios priežasties. Jis yra tavo proto kūrinys, o tikroji tikrovė yra meilė.“
- Apie pasirinkimą (Mokinių sąsiuvinis, pamoka 5): „Aš nesu savo patirties auka. Aš renkuosi, kaip matyti pasaulį.“
- Apie Dievą (Mokytojų vadovas): „Dievas yra meilė, o tu esi Jo dalis. Nėra atskirties, tik iliuzija, kurią sukūrė ego.“
Citatos gali skirtis priklausomai nuo leidimo (pvz., 1972 m. UrText ar 1976 m. FIP leidimas). Lietuvių kalba prieinamas „Mijalba“ vertimas.
Palyginimai su kitais kūriniais
Stebuklų kursas turi panašumų su kitais dvasiniais tekstais, tačiau jo Naujojo amžiaus sintezė yra unikali:
- Kojiki: Abu jungia mitologiją ir dvasingumą, bet Kojiki yra šintoizmo kronika, orientuota į Japonijos kilmę, o Stebuklų kursas – individuali dvasinė sistema.
- Ramajana: Ramajana yra epinis narratyvas apie dharmą, o Stebuklų kursas – filosofinis vadovas, tačiau abu pabrėžia meilę ir moralę.
- Puranos: Puranos yra mitologinės, o Stebuklų kursas – praktinė savarankiškų studijų programa, tačiau abu nagrinėja tikrovės iliuziją.
- Adi Granth: Abu skatina atsidavimą, bet Adi Granth yra poetiniai himnai, o Stebuklų kursas – struktūruotas mokymas.
- Biblija: Stebuklų kursas naudoja krikščionišką terminologiją, bet atmeta fizinę tikrovę kaip iliuziją, skirtingai nei Biblijos linijinė teologija.
Kodėl verta skaityti?
Stebuklų kursas yra vertingas tiems, kurie domisi:
- Dvasine transformacija: Siūlo praktinį kelią į vidinę ramybę per atleidimą.
- Naujojo amžiaus dvasingumas: Jungia krikščionybę, rytų filosofiją ir psichologiją.
- Psichologija: Nagrinėja proto veikimą, ego ir sąmonės pokyčius.
- Asmeninis augimas: 365 pamokos padeda keisti mąstymą ir įpročius.
- Filosofija: Siūlo alternatyvų požiūrį į tikrovę ir egzistenciją.
Nors tekstas gali būti sudėtingas dėl filosofinio tankumo ir krikščioniškos terminologijos, jo praktinės pamokos yra prieinamos. Kaip pažymėjo vienas X vartotojas: „Stebuklų kursas išmokė mane matyti meilę ten, kur anksčiau mačiau tik baimę.“ Rekomenduojama pradėti nuo Mokinių sąsiuvinio pirmosios pamokos, kad pajustumėte kurso dvasią.