Šiaulių sentikiai parapiją įkūrė 1993 metais. Jai priklauso apie 800 šeimų. Iš pradžių cerkvė nebuvo, tačiau 1993 m. valdžia perdavė pastatą buvusiame kariniame miestelyje, kurį rekonstravus buvo įkurta cerkvė, pašventinta 1995 m. rugpjūčio 28 d.
Šiaulių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvės istorija – tai gyvas tikėjimo liudijimas, atspindintis sentikių bendruomenės atkaklumą ir ryžtą išsaugoti savo dvasinį paveldą. Pastato perdavimas 1993 metais nebuvo tik formalus aktas – tai buvo Dievo apvaizdos ženklas, leidęs sukurti šventovę, kurioje meldžiasi šimtai šeimų. Cerkvės pašventinimas 1995 metais tapo svarbiu momentu ne tik Šiaulių sentikiams, bet ir visai stačiatikių bendruomenei Lietuvoje, stiprinant tikėjimą ir vienybę. Šventyklos architektūra, nors ir pritaikyta buvusio karinio pastato struktūrai, tikriausiai atspindi sentikių tradicijas ir papročius, kurių išsamiau aprašymą būtų įdomu rasti.
Pats Dievo Motinos Dangun ėmimo šventės simbolis – tai vilties ir išganymo žinia, kurią cerkvė skleidžia į aplinkinį pasaulį. Kaip rašo šv. Paulius: „Nes aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei valdžios, nei dabartis, nei ateitis, nei galios, nei aukštis, nei gylis, nei koks nors kitas kūrinys negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje“ (Rom 8, 38-39). Ši cerkvė, kaip ir daugelis kitų, tampa dvasinėmis namų, kur žmonės ieško stiprybės, ramybės ir artumo su Dievu. Tikėjimas, išreiškiamas malda ir bendruomene, yra nepaprastai svarbus žmogaus gyvenimo aspektas, suteikiantis prasmę ir viltį. Šiaulių sentikių bendruomenės pastangos ir atkaklumas statant ir išlaikant šią cerkvę yra įkvepiantis pavyzdys kitiems. Tai vieta, kur gyvas tikėjimas ir tradicijos tęsiasi per kartas, nepaisant iššūkių.