Sakartvelas ir Gruzija – du pavadinimai, vartojami tai pačiai Pietų Kaukazo valstybei, esančiai rytinėje Juodosios jūros pakrantėje, apibūdinti. Šie pavadinimai atspindi skirtingas istorines, lingvistines ir kultūrines perspektyvas, o jų kilmė bei vartojimas yra glaudžiai susiję su regiono religine tapatybe, ypač krikščionybe, kuri Sakartvele yra dominuojanti religija.
Pavadinimas Sakartvelas yra autentiškas, gruzinų kalboje vartojamas šalies vardas (gruz. საქართველო, Sakartvelo), kilęs iš šaknies „Kart“, kuri siejama su centriniu šalies regionu – Kartlija. Kartlija laikoma gruzinų tautos ir kultūros lopšiu, o jos pavadinimas, kaip manoma, kildinamas iš mitologinio protėvio Kartlos, kuris, pagal gruzinų legendas, buvo regiono įkūrėjas. Šis pavadinimas atspindi gruzinų tautinį identitetą ir jų istorinę bei dvasinę jungtį su žeme.
Religiniu požiūriu Sakartvelo pavadinimas siejasi su krikščionybe, kuri šalyje tapo valstybine religija 327 m. Kartlijoje krikščionybę, kaip teigia tradicija, paskelbė šv. Nino, atnešusi kryžių, apvyniotą vynmedžio šakelėmis – simbolį, kuris iki šiol yra Gruzijos Stačiatikių Bažnyčios emblema. Pavadinimas Sakartvelas, pabrėždamas Kartlijos reikšmę, netiesiogiai atspindi šią krikščioniškąją tapatybę, nes Kartlija buvo pirmasis regionas, priėmęs krikščionybę. Be to, gruzinų kalba, kuria vartojamas šis pavadinimas, yra neatsiejama šalies liturginės tradicijos dalis, nes būtent šia kalba atliekamos pamaldos ir kuriami liturginiai tekstai, tokie kaip Šv. Andriejaus iš Kretos Didysis atgailos kanonas.
Sakartvelo pavadinimas taip pat simbolizuoja tautos siekį išlaikyti autentišką identitetą, ypač po Sovietų Sąjungos žlugimo, kai šalis siekė atsikratyti rusiškos įtakos, įskaitant ir pavadinimą „Gruzija“. Šiame kontekste Sakartvelas tampa ne tik geografiniu, bet ir dvasiniu simboliu, pabrėžiančiu gruzinų krikščioniškąją ir tautinę savimonę.
Pavadinimas Gruzija yra egzonimas, kilęs iš išorinių kalbų, daugiausia per rusų kalbą (Грузия, Gruzija), ir plačiai vartojamas kitose slavų, taip pat kai kuriose Azijos kalbose (pvz., kinų, japonų). Jo kilmė siejama su keliomis teorijomis, iš kurių viena glaudžiai susijusi su religija:
- Šv. Jurgio (Georgijaus) kultas: Viena iš populiariausių hipotezių teigia, kad pavadinimas „Gruzija“ kildinamas iš persų ar tiurkų žodžių, tokių kaip gurdži (persų) ar gurji (turkų), kurie galimai susiliejo su šv. Jurgio (gruz. Giorgi), krikščionių šventojo ir Gruzijos globėjo, vardu. Šv. Jurgis buvo itin gerbiamas gruzinų pagonių ir vėliau krikščionių, o jo kultas Viduramžiais sustiprėjo, ypač dėl gruzinų karinių pergalių, siejamų su šio šventojo užtarimu. Anglų kalboje šalies pavadinimas „Georgia“ taip pat siejamas su šv. Jurgio vardu, sustiprindamas religinį aspektą.
- „Vilkų šalis“: Kita teorija teigia, kad „Gruzija“ kilo iš persų Gorjestân ar sirų Gurzi, reiškiančių „vilkų šalis“. Ši kilmė mažiau susijusi su religija, tačiau atspindi kaimyninių tautų suvokimą apie gruzinus kaip karingą ir atsparią tautą, o tai netiesiogiai siejasi su jų krikščioniškąja tapatybe, nes krikščionybė dažnai buvo gruzinų pasipriešinimo musulmoniškoms Persijos ir Turkijos imperijoms simbolis.
Gruzijos pavadinimas, skirtingai nei Sakartvelas, dažnai siejamas su išorine perspektyva, ypač Rusijos imperijos ir Sovietų Sąjungos įtaka, per kurias šis pavadinimas paplito Rytų Europoje. Religiniu požiūriu „Gruzija“ atspindi šalies krikščioniškąją tapatybę per šv. Jurgio kultą, tačiau jis yra labiau internacionalizuotas ir mažiau susijęs su gruzinų vidine savimone.
Tiek Sakartvelo, tiek Gruzijos pavadinimai yra glaudžiai susiję su šalies krikščioniškąja tapatybe, kuri formuoja Sakartvelo kultūrą ir istoriją:
- Stačiatikybė kaip dominuojanti religija: Apie 82 % Sakartvelo gyventojų yra Gruzijos Stačiatikių Bažnyčios nariai, dar 2 % priklauso Rusų Stačiatikių Bažnyčiai. Krikščionybė, įtvirtinta 327 m., tapo valstybine religija Kartlijoje, o vėliau plito visoje šalyje, formuodama gruzinų kultūrinį ir religinį identitetą. Abu pavadinimai – Sakartvelas ir Gruzija – atspindi šią istorinę krikščionybės svarbą.
- Šv. Jurgio ir šv. Nino simbolika: Šv. Jurgio, kaip šalies globėjo, kultas sieja Gruzijos pavadinimą su krikščioniškuoju naratyvu, o šv. Nino, kaip krikščionybės nešėjos, atminimas yra neatsiejamas nuo Kartlijos ir Sakartvelo tapatybės. Abu šventieji yra pagrindiniai Gruzijos Stačiatikių Bažnyčios simboliai, jungiantys abu pavadinimus per religinę tradiciją.
- Liturginė kalba ir kultūra: Gruzinų kalba, kuria vartojamas Sakartvelo pavadinimas, yra liturginė kalba, naudojama pamaldose ir religiniuose tekstuose. Pavyzdžiui, Šv. Andriejaus iš Kretos Didysis atgailos kanonas, sukurtas gruzinų kalba, yra svarbus liturginis kūrinys, atspindintis šalies dvasinį paveldą. Gruzijos pavadinimas, nors ir išorinis, taip pat siejamas su šia tradicija per tarptautinį šalies pripažinimą kaip vienos seniausių krikščioniškų valstybių.
- Pasipriešinimas per religiją: Gruzinų krikščionybė buvo pasipriešinimo simbolis per Persijos, Turkijos ir Rusijos okupacijas. Sakartvelo pavadinimas pabrėžia tautinį atsparumą, o Gruzijos pavadinimas, per šv. Jurgio karžygio įvaizdį, atspindi kovos už tikėjimą dvasią.
Pavadinimų skirtumai
Nors abu pavadinimai žymi tą pačią šalį ir yra susiję su krikščioniškąja tapatybe, jie skiriasi kilme, vartojimo kontekstu ir kultūrine reikšme:
- Kilmė:
- Sakartvelas: Autentiškas, gruzinų kalbos pavadinimas, kilęs iš Kartlijos regiono ir atspindintis vidinę tautos savimonę. Jis siejamas su mitologine ir istorine gruzinų tapatybe.
- Gruzija: Egzonimas, kilęs iš persų, tiurkų ar sirų kalbų, galimai susijęs su šv. Jurgio kultu arba „vilkų šalies“ metafora. Jis atspindi išorinį, ypač rusišką, šalies suvokimą.
- Vartojimo kontekstas:
- Sakartvelas: Oficialiai įteisintas Lietuvoje 2018 m. kaip alternatyvus pavadinimas, o 2020 m. tapo pagrindiniu oficialiu pavadinimu, atsižvelgiant į Gruzijos prašymą atsisakyti rusiškos kilmės „Gruzija“. Jis vartojamas oficialiuose dokumentuose ir pabrėžia pagarbą gruzinų autentiškam identitetui.
- Gruzija: Tradicinis pavadinimas, plačiai vartojamas iki 2018 m. ir vis dar populiarus kasdienėje kalboje, ypač dėl istorinės rusų kalbos įtakos Rytų Europoje. Jis išlieka alternatyviu pavadinimu, tačiau laikomas mažiau autentišku.
- Kultūrinė ir politinė reikšmė:
- Sakartvelas: Simbolizuoja gruzinų tautinį atgimimą po Sovietų Sąjungos žlugimo ir siekį atsikratyti rusiškos įtakos. Tai pavadinimas, pabrėžiantis suverenitetą ir krikščioniškąją tapatybę per Kartlijos ir šv. Nino simboliką.
- Gruzija: Atspindi istorinį šalies įvaizdį per šv. Jurgio kultą, tačiau dėl rusiškos kilmės kai kuriems gruzinams asocijuojasi su kolonijine praeitimi. Vis dėlto jis išlieka plačiai atpažįstamas tarptautiniame kontekste, ypač per anglų kalbos „Georgia“.
- Kalbinis aspektas:
- Sakartvelas: Adaptuotas lietuvių kalboje pagal svetimvardžių, pasibaigiančių nekirčiuota „-o“, taisyklę (pvz., Oslas, Meksikas), todėl skamba natūraliai ir atitinka gruzinų kalbos tarimą.
- Gruzija: Perimtas per rusų kalbą, todėl neatspindi originalaus gruzinų tarimo ir yra labiau nutolęs nuo tautinio konteksto.
Abu pavadinimai gali būti siejami su geometrinėmis metaforomis, kurios, kaip aptarta anksčiau, naudojamos Dievo begalybei ir transcendencijai išreikšti. Pavyzdžiui, begalinis apskritimas, neturintis nei pradžios, nei pabaigos, atspindi Dievo amžinybę, kuri yra esminė Gruzijos krikščioniškosios tapatybės dalis. Sakartvelo pavadinimas, pabrėždamas Kartlijos kaip dvasinio centro reikšmę, tarsi įkūnija šį „centrą visur“, nes Kartlija yra krikščionybės širdis. Gruzijos pavadinimas, per šv. Jurgio karžygio įvaizdį, gali būti siejamas su begaline linija – simboliu, išreiškiančiu Dievo beribiškumą ir gruzinų tautos atsparumą per amžius trunkančias kovas už tikėjimą.
Sakartvelas ir Gruzija yra du pavadinimai, žymintys tą pačią šalį, tačiau atspindintys skirtingas perspektyvas, kurios abi yra giliai persmelktos krikščioniškosios tapatybės. Sakartvelas, kaip autentiškas pavadinimas, pabrėžia gruzinų tautinį ir dvasinį ryšį su Kartlija, šv. Nino ir Gruzijos Stačiatikių Bažnyčia. Gruzija, kaip egzonimas, siejasi su šv. Jurgio kultu ir tarptautiniu šalies įvaizdžiu, tačiau dėl rusiškos kilmės yra mažiau priimtinas gruzinų tautinei savimonei. Abu pavadinimai, per krikščionybės prizmę, atspindi Sakartvelo kaip vienos seniausių krikščioniškų valstybių dvasinį paveldą, o jų skirtumai pabrėžia skirtingus istorinius ir kultūrinius kontekstus. Lietuva, pirmoji šalis, oficialiai pripažinusi Sakartvelo pavadinimą 2018 m., parodė pagarbą šiam autentiškam identitetui, sustiprindama abiejų tautų draugystę.