Safedas, įsikūręs ant kalvų Šiaurės Izraelyje, yra vienas iš keturių šventųjų judaizmo miestų, kartu su Jeruzale, Hebronu ir Tiberiju. Šis miestas, apsuptas Galilėjos kalnų ir kvepiantis pušynais, nuo seno laikomas dvasinės šviesos ir mistikos centru. Garsėjantis kaip kabalos – mistinės judaizmo krypties – lopšys, Safedas traukia piligrimus, mokslininkus ir menininkus, ieškančius ne tik religinio įkvėpimo, bet ir kūrybinės ramybės. Jo siauros, akmenimis grįstos gatvelės, senovinės sinagogos ir unikali atmosfera sukuria jausmą, tarsi laikas čia būtų sustojęs, leidžiant prisiliesti prie amžinybės.
Kabalos sostinė
Kabala – tai judaizmo mistinė kryptis, kuri aiškina, kaip Dievas sukūrė pasaulį, kaip dvasiniai dėsniai veikia kasdienybę ir kaip žmogus gali „priartėti“ prie dieviškumo. Tai tarsi „slaptoji“ Toroje (Senojo Testamento Penkiaknygėje) užkoduotų prasmių interpretacija. Safedo dvasinė reikšmė išryškėjo XVI a., kai miestas tapo prieglobsčiu žydų mokslininkams ir mistikams, bėgusiems nuo persekiojimų Europoje, ypač po išvarymo iš Ispanijos 1492 m. Tarp jų buvo tokie kabalos korifėjai kaip Izaokas Lurija (žinomas kaip Ari), kurio mokymai apie sielos kelionę ir dieviškąją šviesą padėjo pagrindą šiuolaikinei kabalo tradicijai. Lurijos idėjos, kaip teigiama, gimė medituojant Safedo kalvose, kur jis jautė „dangiškąją kibirkštį“. Jo mokinys Chaimas Vitalis užrašė šiuos mokymus, kurie iki šiol studijuojami visame pasaulyje. Safede taip pat gyveno ir kiti žymūs rabinai, tokie kaip Josephas Karo, parašęs „Shulchan Aruch“ – žydų teisės kodeksą.
„Safedas yra vieta, kur dangus ir žemė susilieja, kur kiekvienas akmuo kalba apie Dievo buvimą,“ – kartą pasakė vienas XVI a. kabalistas, apibūdindamas miesto aurą. Šiandien Safede veikia kabalos studijų centrai, tokie kaip „Ascent of Safed“, kviečiantys tiek pradedančiuosius, tiek patyrusius tyrinėtojus gilintis į mistinius judaizmo tekstus. Miesto sinagogos, pavyzdžiui, Ari sinagoga ar Abuhavo sinagoga, yra ne tik maldos vietos, bet ir gyvi liudijimai, menantys kabalos aukso amžių.
Menas ir dvasingumas
Safedas nėra tik religinis centras – tai ir menininkų prieglobstis, dažnai vadinamas „Galilėjos bohema“. Miesto menininkų kvartalas, įsikūręs senamiestyje, alsuoja kūrybine energija: siaurose gatvelėse rikiuojasi galerijos, dirbtuvės ir kavinės, kuriose vietiniai dailininkai, skulptoriai ir juvelyrai kuria įkvėpti Safedo dvasios. „Čia kiekvienas paveikslas ar skulptūra yra malda,“ – sako vietos menininkė Rachel, kurios darbai atspindi kabalistinius motyvus. Safedo meno scena klesti nuo XX a., kai menininkai, tokie kaip Mosche Kastelis, atrado miestą kaip kūrybinę oazę.
Kasmetinis Safedo klezmerių festivalis, vykstantis rugpjūtį, pritraukia tūkstančius lankytojų, kurie klausosi tradicinės žydų muzikos po atviru dangumi. Šis festivalis simbolizuoja miesto gebėjimą sujungti praeitį ir dabartį, dvasingumą ir džiaugsmą. Vietos legenda pasakoja, kad kartą per festivalį senosios sinagogos sienos „dainavo kartu su muzikantais“, sustiprindamos miesto mistinę aurą.
Safedo istorija – tai ne tik kabalos klestėjimas, bet ir išbandymų metas. Miestas ne kartą buvo niokojamas žemės drebėjimų, tačiau kiekvieną kartą atgimdavo, tarsi patvirtindamas savo dvasinę stiprybę. XIX a. Safedas tapo chasidizmo centru, o XX a. – modernaus sionizmo lopšiu, kai žydų bendruomenės kūrėsi Galilėjoje. Ant Safedo kalvų įsikūrusios kapinės, kuriose palaidoti kabalos mokytojai, iki šiol lankomos piligrimų, ieškančių palaiminimų.
Viena iš žymiausių istorijų pasakoja apie rabį Izaoką Luriją, kuris, vaikščiodamas Safedo apylinkėse, mokė savo mokinius matyti „dieviškąją šviesą kiekviename medyje ir akmenyje“. Jo mokiniai tikėjo, kad Safedo oras pats savaime yra šventas, padedantis atverti širdį maldai. Ši idėja išliko iki šiol – daugelis lankytojų teigia, kad vaikščiodami Safedo gatvelėmis jaučia nepaaiškinamą ramybę ir dvasinį pakylėjimą.
Kodėl verta aplankyti Safedą?
Safedas yra vieta, kur susipina praeitis ir dabartis, mokslas ir mistika, tikėjimas ir kūryba. Apsilankymas Ari sinagogoje, kur vis dar jaučiama XVI a. kabalistų dvasia, ar meditacija prie senovinių kapų leidžia pajusti miesto šventumą. Menininkų kvartalas kviečia atrasti unikalius kūrinius, o kalvų panorama – stabtelėti ir apmąstyti gyvenimo prasmę. Safedas taip pat yra puiki vieta dalyvauti šabo šventėse, kurios čia alsuoja ypatinga šiluma ir bendruomeniškumu.
„Safedas – tai būsena, kur siela randa namus,“ – sako vienas šiuolaikinis rabinas, kviesdamas piligrimus atrasti šią vietą. Nesvarbu, ar esate tikintysis, menininkas, ar tiesiog keliautojas, Safedas paliks neišdildomą įspūdį, kviesdamas sugrįžti dar kartą. Šis miestas – tai kvietimas atrasti dvasinę šviesą, kuri, kaip tikima, gimsta būtent čia, Galilėjos kalvose.