Richardž Rohr (lietuviškai – Ričardas Rohras) yra pranciškonų vienuolis, kontempliatyvus teologas ir rašytojas, itin mėgstamas šiuolaikinių dvasinių ieškotojų. Gimęs 1943 m. Kanzase, JAV, jis 1961 m. įstojo į pranciškonų ordiną, o 1970 m. buvo įšventintas į kunigus Romos katalikų bažnyčioje. Ričardas yra žinomas kaip žmogus, sujungiantis krikščioniškąją mistiką su praktiniu požiūriu į gyvenimą, o jo mokymai traukia tiek tikinčiuosius, tiek tuos, kurie ieško prasmės už tradicinės religijos ribų.
Jis įkūrė Veikimo ir Kontempliacijos Centrą (Center for Action and Contemplation) Albuquerque, Naujojoje Meksikoje, 1987 m., kuris tapo vieta, kur žmonės mokomi derinti vidinį dvasinį gyvenimą su išoriniu įsipareigojimu pasauliui. Ričardo idėjos remiasi ne tik krikščioniškąja tradicija, bet ir vadinamąja „perennial“ filosofija – mintimi, kad visos religijos dalijasi bendra tiesa apie dieviškąją vienybę. Jo knygos, tokios kaip „The Universal Christ“ ar „Falling Upward“, tapo bestseleriais, o jo kasdienės meditacijos, siunčiamos tūkstančiams sekėjų, padeda žmonėms atrasti ramybę ir gilesnį suvokimą.
Ričardas Rohras išsiskiria tuo, kad nevengia kritikuoti tradicinės krikščionybės trūkumų – jis mano, kad per daug dėmesio skiriama dogmoms, o per mažai – Jėzaus mokymui apie meilę, atjautą ir paprastumą. Jo požiūris kartais vadinamas „alternatyvia ortodoksija“, nes jis išlaiko tikėjimą, bet siūlo jį matyti kitaip – per kontempliaciją, o ne per griežtas taisykles. Tai ypač patraukia jaunąją kartą, kuri jaučiasi atitolusi nuo bažnyčios, bet vis dar ieško dvasinio kelio.
Kaip pranciškonas, jis seka šv. Pranciškaus Asyžiečio pavyzdžiu – gyvena paprastai, vertina gamtą ir pabrėžia tarnystę kitiems. Jo mokymuose dažnai girdimos temos apie nedualistinį mąstymą (viskas yra susiję, nėra griežto „arba-arba“), vidinę transformaciją ir meilę kaip gyvenimo pagrindą. Ričardas taip pat nevengia šiuolaikinių temų – jis kalba apie socialinį teisingumą, ekologiją ir netgi remia atvirumą LGBTQ+ bendruomenei, kas kartais sukelia ginčų tarp konservatyvesnių tikinčiųjų.
Jo darbai ir mokymai peržengia religines ribas, kviesdami žmones sustoti, apmąstyti ir rasti Dievą ne tik maldose, bet ir kasdienybėje – nuo tylos akimirkų iki pagalbos šalia esančiam. Tai žmogus, kuris moko, kad tikėjimas nėra tik teorija, o gyvenimo būdas, prieinamas kiekvienam, kas nori ieškoti giliau.