Ričardas Daukinsas (angl. Richard Dawkins, teisingai lietuviškai rašoma „Ričardas Daukinsas“, pagal lietuvių kalbos rašybos taisykles, transliteruojant iš anglų kalbos) – britų evoliucinės biologijos mokslininkas, etologas ir populiarus rašytojas, vienas žinomiausių šiuolaikinių ateistų. Jo knyga Dievo iliuzija (The God Delusion, 2006) tapo bestseleriu, kuriame jis argumentuoja, kad Dievo egzistavimas yra labai neįtikėtinas, o religija dažnai daro žalą visuomenei. Daukinsas taip pat žinomas dėl savo darbų apie evoliuciją, ypač knygos Savanaudis genas (The Selfish Gene, 1976), ir kaip „naujųjų ateistų“ judėjimo lyderis.
Klintonas Ričardas Daukinsas gimė 1941 m. kovo 26 d. Nairobyje, Kenijoje, tuometinėje Britų imperijos kolonijoje. Jo tėvas, Klintonas Džonas Daukinsas, buvo žemės ūkio pareigūnas, o šeima buvo viduriniosios klasės, anglikoniška. 1949 m. šeima persikėlė į Angliją, kur Ričardas augo Oksfordšyre. Vaikystėje jis buvo auklėjamas pagal anglikonų tradicijas, tačiau būdamas paauglys pradėjo abejoti religija, paveiktas Darvino evoliucijos teorijos. Vėliau jis prisiminė:
„Evoliucija man parodė, kad pasaulis gali būti paaiškintas be Dievo.“ (perpasakota pagal An Appetite for Wonder, 2013)
Daukinsas studijavo zoologiją Oksfordo universitete, Balliol koledže, kur 1966 m. apsigynė daktaro disertaciją apie paukščių elgseną, vadovaujamas Nobelio premijos laureato Nikolaaso Tinbergeno. Oksforde jis susiformavo kaip evoliucinės biologijos specialistas, tyrinėjantis genų ir elgsenos evoliuciją.
1976 m. Daukinsas išleido Savanaudį geną, kuris padarė jį tarptautiniu mastu žinomu. Knygoje jis pristatė idėją, kad evoliucija vyksta genų, o ne individų ar rūšių lygmeniu, ir įvedė „memo“ sąvoką – kultūrinės informacijos vienetą, analogišką genui. Ši knyga tapo mokslo populiarinimo klasika, o Daukinsas įsitvirtino kaip talentingas komunikatorius.
1995–2008 m. Daukinsas buvo Oksfordo universiteto Simonyi profesorius, atsakingas už mokslo populiarinimą visuomenei. Jo knygos, tokios kaip Aklasis laikrodininkas (The Blind Watchmaker, 1986) ir Kopimas į neįmanomą kalną (Climbing Mount Improbable, 1996), gynė Darvino evoliuciją prieš kreacionizmą ir protingo dizaino teorijas.
2006 m. Daukinsas išleido Dievo iliuziją, kuri tapo jo kontroversiškiausiu darbu. Knygoje jis teigė, kad Dievo egzistavimas yra „beveik neabejotinai neįmanomas“ ir kritikavo religiją kaip žalingą jėgą, skatinančią fanatizmą ir stabdančią mokslą. Knyga parduota milijonais egzempliorių ir įkvėpė „naujųjų ateistų“ judėjimą, kuriame dalyvavo tokie mąstytojai kaip Samas Harrisas, Christopheris Hitchensas ir Danielis Dennettas.
Daukinsas yra aktyvus sekuliarizmo ir racionalizmo gynėjas. 2006 m. jis įkūrė Ričardo Daukinsą fondą dėl proto ir mokslo (Richard Dawkins Foundation for Reason and Science), skirtą skatinti mokslinį švietimą ir ateizmą. Jis taip pat dalyvavo viešose diskusijose, įskaitant debatus su teologais, tokiais kaip Rowan Williams, buvęs Kenterberio arkivyskupas.
Daukinsas buvo vedęs tris kartus ir turi dukrą iš antrosios santuokos. Jo trečioji žmona, aktorė Lalla Ward, buvo jo partnerė daugelį metų. 2016 m. jis patyrė lengvą insultą, bet toliau rašė ir dalyvavo viešoje veikloje. 2025 m. Daukinsas tebėra aktyvus, skelbdamas straipsnius, dalyvaudamas podcastuose ir socialinėje žiniasklaidoje, kur toliau gina ateizmą ir mokslą.
Daukinsą požiūris į religiją
Daukinsą religijos kritika yra pagrįsta evoliucinės biologijos, racionalizmo ir empirizmo principais. Jis laiko save ateistu, atmesdamas bet kokį antgamtinį Dievo egzistavimą, ir teigia, kad religija yra ne tik klaidinga, bet ir žalinga. Jo pagrindiniai teiginiai, ypač išdėstyti Dievo iliuzijoje, yra šie:
1. Dievo egzistavimas kaip iliuzija
Daukinsas teigia, kad Dievo hipotezė yra moksliškai netestuojama ir labai neįtikėtina. Jis pristato „Dievo tikimybės skalę“ nuo 1 (tvirtas tikintysis) iki 7 (tvirtas ateistas), save priskirdamas 6,9 – „praktiškam ateistui“, kuris mano, kad Dievo egzistavimas yra beveik neįmanomas. Dievo iliuzijoje jis rašė:
„Dievo egzistavimas yra tokia pat tikėtina hipotezė kaip skraidančio spagečių monstro egzistavimas.“ (Dievo iliuzija, skyrius 2)
Jis atmeta tradicinius Dievo buvimo įrodymus, tokius kaip teleologinis argumentas, teigdamas, kad evoliucija per natūralią atranką paaiškina gyvybės sudėtingumą be būtinybės kūrėjui.
2. Religija kaip žalinga jėga
Daukinsas teigia, kad religija skatina fanatizmą, smurtą ir neišmanymą, trukdydama moksliniam ir moraliniam progresui. Jis kritikuoja religinį auklėjimą, ypač vaikų indoktrinaciją, kaip „psichologinį smurtą“. Dievo iliuzijoje jis rašė:
„Religija yra ne tik klaidinga, bet ir pavojinga, nes ji moko žmones tikėti be įrodymų.“ (Dievo iliuzija, skyrius 8)
Jis taip pat kritikuoja religinį moralinį relativizmą, teigdamas, kad moralė kyla iš evoliucinių instinktų ir socialinių susitarimų, o ne iš dieviškų įsakymų.
3. Religijos evoliucijos perspektyva
Kaip biologas, Daukinsas aiškina religiją per evoliucijos prizmę, teigdamas, kad ji gali būti „memų“ – kultūrinių idėjų, plintančių panašiai kaip genai – rezultatas. Religinės idėjos, anot jo, išgyvena todėl, kad jos apeliuoja į žmogaus psichologinius poreikius, tokius kaip baimė ar bendruomenės jausmas, bet tai nereiškia jų teisingumo. Jis rašė:
„Religija yra memų kompleksas, išgyvenantis todėl, kad jis efektyviai plinta, o ne todėl, kad yra teisingas.“ (Dievo iliuzija, skyrius 5)
4. Racionalumas ir mokslas kaip alternatyva
Daukinsas siūlo mokslą ir racionalų mąstymą kaip alternatyvą religijai. Jis tiki, kad mokslas ne tik paaiškina pasaulį, bet ir įkvepia nuostabą, pranokstančią religinį tikėjimą. Aklajame laikrodininke jis rašė:
„Mokslas atskleidžia visatos grožį, kuris yra daug didingesnis nei bet kokia religinė pasaka.“ (Aklasis laikrodininkas, skyrius 1)
Jis ragina žmones atmesti dogmas ir remtis įrodymais, skatindamas sekuliarų humanizmą kaip moralinę ir intelektualinę sistemą.
Istorijos apie Daukinsą
Dievo iliuzijos poveikis
Po Dievo iliuzijos išleidimo 2006 m. Daukinsas gavo tūkstančius laiškų iš skaitytojų, kurie teigė, kad knyga padėjo jiems atmesti religiją ir priimti ateizmą. Vienas skaitytojas iš JAV rašė:
„Jūsų knyga buvo kaip šviesa tunelyje; ji išlaisvino mane iš baimės ir kaltės, kurią jaučiau dėl savo abejonių.“ (perpasakota pagal Daukinsą interviu, 2007)
Ši istorija rodo Daukinsą įtaką skatinant racionalų mąstymą ir padedant žmonėms įveikti religinį indoktrinavimą.
Viešieji konfliktai
Daukinsas dažnai susilaukia kritikos dėl savo aštrios retorikos, ypač iš religinių bendruomenių. 2011 m. jis sukėlė ginčą, viešai pavadinęs religinį vaikų auklėjimą „piktnaudžiavimu“, dėl ko buvo apkaltintas netolerancija. Religiniai lyderiai, tokie kaip buvęs Kenterberio arkivyskupas George Carey, teigė, kad Daukinsas „peržengia ribas, puldamas tikinčiuosius“. Daukinsas atsakė:
„Tiesa kartais žeidžia, bet tylėti apie klaidingas idėjas yra dar blogiau.“ (perpasakota pagal The Guardian, 2011)
Ši istorija atskleidžia Daukinsą prieštaringumą, bet ir jo įsipareigojimą ginti savo pažiūras.
Citatos
- „Dievo egzistavimas yra tokia pat tikėtina hipotezė kaip skraidančio spagečių monstro egzistavimas.“ (Dievo iliuzija, skyrius 2)
- „Religija yra ne tik klaidinga, bet ir pavojinga, nes ji moko žmones tikėti be įrodymų.“ (Dievo iliuzija, skyrius 8)
- „Religija yra memų kompleksas, išgyvenantis todėl, kad jis efektyviai plinta, o ne todėl, kad yra teisingas.“ (Dievo iliuzija, skyrius 5)
- „Mokslas atskleidžia visatos grožį, kuris yra daug didingesnis nei bet kokia religinė pasaka.“ (Aklasis laikrodininkas, skyrius 1)
- „Mes esame laimingi, nes esame tie, kurie išgyveno evoliuciją, ir galime suprasti savo vietą visatoje be Dievo.“ (Dievo iliuzija, skyrius 10)
Ričardo Daukinsą Dievo iliuzija ir jo viešoji veikla padarė didelę įtaką šiuolaikiniam ateizmui, paskatindama „naujųjų ateistų“ judėjimą ir viešas diskusijas apie religijos vietą visuomenėje. Jo evoliucinė perspektyva ir aiški, provokuojanti retorika padėjo demistifikuoti religiją, o jo moksliniai darbai sustiprino evoliucijos teorijos populiarumą. Istorijos apie Dievo iliuzijos poveikį ir jo konfliktus su religinėmis grupėmis atskleidžia jo idėjų reikšmę ir iššūkius. Daukinsą palikimas išlieka aktualus, skatindamas racionalumą, mokslą ir sekuliarų humanizmą kaip alternatyvą religinėms dogmoms.