Reskriptas „Dėl teisminių bylų konfidencialumo“

Reskriptas „Dėl teisminių bylų konfidencialumo“ (2019 m. gruodžio 6 d.)

Tai popiežiaus Pranciškaus teisės aktas (Rescriptum ex audientia SS.mi), kuriuo 2019 m. buvo oficialiai panaikinta pontifikalinė paslaptis (ypatingas bažnytinis slaptumas) tam tikrose baudžiamosiose bylose, daugiausia susijusiose su seksualinio išnaudojimo nusikaltimais Bažnyčios viduje. Kartu su reskriptu paskelbta ir Instrukcija dėl teisminių bylų konfidencialumo (Istruzione sulla riservatezza delle cause), kuri tapo neatskiriama dokumento dalimi.

Formaliai dokumentą paskelbė popiežius Pranciškus, o jo turinį parengė ir pateikė Valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas. Dokumentas buvo paskelbtas Vatikano dienraštyje L’Osservatore Romano ir vėliau įtrauktas į oficialų Vatikano teisės aktų rinkinį Acta Apostolicae Sedis.

Iki tol galiojo taisyklė, vadinama pontifikaline paslaptimi, kuri draudė skelbti informaciją apie tam tikras bažnytines bylas, įskaitant seksualinio išnaudojimo atvejus. Tai sukeldavo problemų, kai civilinės institucijos (teisėsauga) prašydavo informacijos, o Bažnyčia teisindavosi konfidencialumu.
Popiežius Pranciškus nusprendė, kad šis slaptumas neturi būti taikomas byloms, kuriose svarstomi nepilnamečių ar pažeidžiamų asmenų išnaudojimo atvejai. Sprendimas priimtas reaguojant į didelį visuomenės spaudimą, pasaulio vyskupų konferencijų prašymus ir paties popiežiaus pradėtą skaidrumo politiką.

Pagrindiniai dokumento punktai:

  1. Pontifikalinė paslaptis nebetaikoma:
    • Pranešimams apie nusikaltimus.
    • Procesams.
    • Sprendimams bylose, susijusiose su seksualiniu išnaudojimu (pagal Vos estis lux mundi ir Sacramentorum Sanctitatis Tutela normas).
  2. Slaptumas netaikomas net jei nusikaltimas įvykdytas kartu su kitais nusikaltimais.
  3. Informacija turi būti tvarkoma atsakingai: užtikrinamas jos saugumas ir asmenų privatumo apsauga.
  4. Bažnyčia privalo vykdyti civilinių įstatymų numatytus įpareigojimus: teikti informaciją teisėsaugai, laikytis pranešimų reikalavimų.
  5. Aukoms, pranešėjams ir liudytojams negali būti nurodoma tylėti apie bylos faktus.

Kokios pasekmės?

  • Bažnyčios institucijos nebegali slėptis už „pontifikalinės paslapties“, kai teisėsauga reikalauja informacijos apie seksualinio išnaudojimo atvejus.
  • Aukos ir liudytojai gali laisvai kalbėti apie savo patirtį.
  • Įvykdytas esminis Bažnyčios skaidrumo žingsnis, įtvirtinantis bendradarbiavimą su civiline teisėsauga.
  • Dokumentas laikomas vienu svarbiausių popiežiaus Pranciškaus sprendimų sprendžiant seksualinio išnaudojimo krizę Katalikų Bažnyčioje.

Reskriptas iš Švenčiausiosios audiencijos

Popiežius Pranciškus, 2019 m. gruodžio 17 d.

Originalus tekstas

Šventasis Tėvas Pranciškus, 2019 m. gruodžio 4 d. suteiktoje audiencijoje Jo Ekscelencijai arkivyskupui Edgarui Peña Parra, Valstybės sekretoriato Bendrųjų reikalų pavaduotojui, nusprendė paskelbti Instrukciją dėl bylų konfidencialumo, pridėtą prie šio Reskripto ir sudarančią jo neatskiriamą dalį.

Šventasis Tėvas nustatė, kad šis Reskriptas turėtų tvirtą ir nuolatinę galią, nepaisant bet kokių priešingų nuostatų, net jei jos vertos ypatingo paminėjimo, kad jis būtų paskelbtas per publikaciją „L’Osservatore Romano“, įsigaliodamas nedelsiant, ir vėliau paskelbtas oficialiame komentare „Acta Apostolicae Sedis“.

Iš Vatikano, 2019 m. gruodžio 6 d.

Kardinolas Pietro Parolin
Valstybės sekretorius

Instrukcija dėl bylų konfidencialumo

  1. Popiežiškoji paslaptis netaikoma skundams, procesams ir sprendimams, susijusiems su nusikaltimais, nurodytais:

a) 2019 m. gegužės 7 d. Motu proprio „Vos estis lux mundi“ 1 straipsnyje;

b) 2001 m. balandžio 30 d. šventojo Jono Pauliaus II Motu proprio „Sacramentorum Sanctitatis Tutela“ ir vėlesnių jo pakeitimų Normae de gravioribus delictis, rezervuotų Tikėjimo doktrinos kongregacijos teismui, 6 straipsnyje.

  1. Popiežiškosios paslapties išimtis galioja ir tais atvejais, kai šie nusikaltimai buvo įvykdyti kartu su kitais nusikaltimais.
  2. Bylose, nurodytose 1 punkte, informacija tvarkoma taip, kad būtų užtikrintas jos saugumas, vientisumas ir konfidencialumas pagal Katalikų Bažnyčios kanonų teisės kodekso (CIC) 471 kanono 2 dalį ir Rytų Bažnyčių kanonų teisės kodekso (CCEO) 244 § 2, 2 dalį, siekiant apsaugoti visų susijusių asmenų gerą vardą, įvaizdį ir privatumą.
  3. Tarnybinė paslaptis netrukdo vykdyti pareigų, nustatytų visose vietose galiojančiais valstybės įstatymais, įskaitant bet kokias pranešimo prievoles, taip pat vykdyti civilinių teismų institucijų vykdomuosius reikalavimus.
  4. Asmeniui, pateikusiam pranešimą, asmeniui, teigiančiam, kad buvo nukentėjęs, ir liudytojams negali būti nustatyta jokios tylos prievolės dėl bylos faktų.