Religinė sekta „Žmonių šventykla“ (Peoples Temple), vadovaujama charizmatiško lyderio Jimo Joneso, yra vienas tragiškiausių religinio fanatizmo pavyzdžių XX a. istorijoje. 1978 m. lapkričio 18 d. Gajanoje, Jonestowno komunoje, įvyko masinės žudynės, kai daugiau nei 900 sektos narių žuvo per vadinamąją „revoliucinę savižudybę“.
„Žmonių šventykla“ buvo įkurta 1955 m. Indianapolyje, JAV, Jimo Joneso, kuris save laikė krikščionišku socialistu ir pranašu. Sekta iš pradžių pritraukė narius savo socialinio teisingumo retorika, skelbdama rasinę lygybę, pagalbą vargšams ir utopinės bendruomenės viziją. Jonesas, naudodamasis charizma ir oratoriniais gebėjimais, sujungė krikščioniškas idėjas su marksizmo elementais, kritikuodamas kapitalizmą ir rasizmą.
1960-aisiais sekta persikėlė į Kaliforniją, kur išaugo iki kelių tūkstančių narių, daugiausia afroamerikiečių ir marginalizuotų grupių atstovų. „Žmonių šventykla“ organizavo labdaros programas, tačiau už uždarų durų Jonesas manipuliuodavo nariais, reikalaudamas absoliutaus paklusnumo ir skelbdamas save dievišku lyderiu.
1970-ųjų viduryje, susidūrusi su tyrimais dėl finansinių pažeidimų ir prievartos, sekta pradėjo ieškoti atokios vietos savo „rojaus“ kūrimui. 1974 m. Jonesas Gajanoje, Pietų Amerikoje, įkūrė Jonestowno komuną, reklamuodamas ją kaip socialistinę utopiją, laisvą nuo JAV rasizmo ir kapitalizmo. Apie 1000 sektos narių persikėlė į Jonestowną, kur buvo statomi namai, mokyklos ir ūkiai.
Tačiau realybė buvo toli nuo utopijos. Jonestowno gyventojai dirbo ilgas valandas, buvo griežtai kontroliuojami, o Jonesas naudojo psichologinę prievartą, bausmes ir propagandą, kad palaikytų savo autoritetą. Jis skelbė, kad išorinis pasaulis, ypač JAV vyriausybė, siekia sunaikinti komuną, taip kurdamas paranojos atmosferą.
Jonestown žudynės (1978 m.)
1978 m. lapkričio mėn. JAV kongresmenas Leo Ryanas, reaguodamas į skundus dėl prievartos Jonestowne, atvyko į komuną su žurnalistais ir buvusių narių artimaisiais. Po kelių dienų tyrimo, Ryanas ir jo delegacija buvo užpulti Jonestowno aerodrome; Ryanas ir keturi kiti buvo nužudyti. Tą pačią dieną Jonesas, bijodamas pasekmių, įtikino arba privertė savo pasekėjus dalyvauti masinėje savižudybėje, kurią jis pavadino „revoliuciniu aktu“ prieš kapitalistinį pasaulį.
Sektos nariai, įskaitant vaikus, buvo priversti išgerti cianidu užnuodytą vaisių gėrimą. Tie, kurie atsisakė, buvo nužudyti šūviais arba injekcijomis. Iš viso žuvo 918 žmonių, įskaitant 304 vaikus, o tai tapo didžiausia masine savižudybe-žudynėmis modernioje istorijoje. Jimas Jonesas pats nusišovė arba buvo nušautas.
Jonestown žudynės buvo religinio fanatizmo, psichologinės manipuliacijos ir socialinės izoliacijos rezultatas:
- Jimo Joneso fanatizmas: Jonesas laikė save mesiju, o savo pasekėjus – išrinktaisiais, kurie turi paaukoti gyvybes už aukštesnį tikslą. Jo paranoja dėl JAV vyriausybės ir žiniasklaidos sustiprino izoliaciją.
- Manipuliacija: Jonesas naudojo baimę, gėdinimą ir „baltosios nakties“ pratybas, per kurias sektos nariai repetuodavo masinę savižudybę, taip normalizuodamas šią idėją.
- Socialinė izoliacija: Jonestowno atokumas ir griežta kontrolė atkirto narius nuo išorinio pasaulio, todėl jie tapo visiškai priklausomi nuo Joneso.
- Socioekonominiai veiksniai: Dauguma sektos narių buvo marginalizuoti žmonės, ieškoję bendruomenės ir tikslo, o Jonesas išnaudojo jų pažeidžiamumą.
Jonestown žudynės sukrėtė pasaulį ir turėjo ilgalaikių pasekmių:
- Sektų suvokimas: Įvykis sustiprino neigiamą religinių sektų įvaizdį, paskatindamas tyrimus dėl kultų ir jų manipuliacinių praktikų.
- Psichologinės studijos: Jonestown tapo manipuliavimo, grupinio mąstymo ir charizmatinio lyderiavimo tyrimų objektu.
- Teisės pokyčiai: JAV ir kitose šalyse buvo sugriežtinti religinių grupių finansų ir veiklos stebėjimo įstatymai.
- Kultūrinis poveikis: Jonestown įkvėpė filmus, knygas ir dokumentikas, tokias kaip Jonestown: The Life and Death of Peoples Temple (2006), taip pat tapo frazeologizmu „gerti Kool-Aid“, reiškiančiu aklą paklusnumą.
„Žmonių šventykla“ ir Jonestown žudynės yra tragiškas religinio fanatizmo ir charizmatinio lyderiavimo pavyzdys. Jimas Jonesas, pasinaudodamas socialinio teisingumo idealais, pavertė savo pasekėjus paklusnia bendruomene, kuri galiausiai tapo masinės tragedijos auka. Šis įvykis primena apie pavojus, kylančius iš absoliutaus tikėjimo, izoliacijos ir manipuliacijos, ir lieka svarbi pamoka apie religinių kultų keliamas grėsmes.
Jimo Joneso citatos
Žemiau pateikiamos kelios reikšmingos Jimo Joneso, „Žmonių šventyklos“ lyderio, citatos, atspindinčios jo ideologiją, manipuliacinius metodus ir fanatišką mąstyseną. Šios citatos paimtos iš įrašų, padarytų Jonestowno komunoje, ir kitų dokumentuotų šaltinių.
- Apie revoliucinę savižudybę (1978 m. lapkričio 18 d., Jonestowno žudynių metu, įrašyta): „We didn’t commit suicide; we committed an act of revolutionary suicide protesting the conditions of an inhumane world.“
(Vertimas: „Mes nepadarėme savižudybės; mes atlikome revoliucinę savižudybę, protestuodami prieš nežmoniško pasaulio sąlygas.“) - Apie savo mesijišką vaidmenį (iš pamokslų Jonestowne): „I am the way, the truth, the light. You can’t get to socialism without me.“
(Vertimas: „Aš esu kelias, tiesa ir šviesa. Jūs negalite pasiekti socializmo be manęs.“) - Apie lojalumą sektai (1970-ųjų pamokslas Kalifornijoje): „If you’re not with me, you’re against me. There’s no middle ground in this revolution.“
(Vertimas: „Jei nesate su manimi, esate prieš mane. Šioje revoliucijoje nėra vidurio kelio.“) - Apie Jonestowno utopiją (reklama sektos nariams): „We’re building a paradise here, free from the racism and capitalism of the outside world.“
(Vertimas: „Mes čia statome rojų, laisvą nuo išorinio pasaulio rasizmo ir kapitalizmo.“) - Apie paranoją ir išorinę grėsmę (Jonestowno įrašas, 1978 m.): „They’re coming for us – the CIA, the FBI, the capitalists. We must stand together or die.“
(Vertimas: „Jie ateina mūsų – CŽV, FTB, kapitalistai. Turime stovėti kartu arba mirti.“)
„Žmonių šventykla“ išsiskyrė savo sincretiška religine doktrina, maišydama krikščionybės elementus su socialistinėmis idėjomis ir okultiniais praktikos elementais. Jonesas save vaizdavo kaip reinkarnuotą Jėzų Kristų, turintį dievišką galią ir žinantis ateitį. Ši savęs dievinimo forma, būdinga daugeliui destruktyvių kultų, leido jam visiškai kontroliuoti sektos narius. Sektos ritualai apėmė ekstazinius maldos seansus, komuniją su „flavoraidu“ (Jonesas teigė, kad tai yra Kristaus kraujas), ir visišką paklusnumą lyderiui. Jonesas mokė apie „revoliucinę savižudybę“ kaip apie aukščiausią ištikimybės aktą, apsivalymą nuo „svieto piktumo“ ir išvadavimą nuo žemiškų kančių. Šis mokymas, aiškiai prieštaraujantis pagrindinėms krikščionybės ir kitų monoteistinių religijų nuostatoms, demonstruoja pavojingą religinio fanatizmo iškraipymą. Šventojo Rašto žodžiai apie meilę ir atlaidumą buvo iškreipti ir panaudoti kaip įrankis manipuliuoti ir kontroliuoti. Tokia iškreipta religijos interpretacija parodo, kaip netgi galingos religinės idėjos gali būti panaudotos žalingiems tikslams. Galima lyginti su kai kurių sektų interpretacijomis apie „šventą karą“ ar „dieviškąjį teisingumą“, kurios dažnai pateisinamos kaip religinio įsitikinimo apraiška, tačiau iš tikrųjų yra smurto ir neapykantos ideologijos. Joneso veiksmai ir „Žmonių šventykla“ liudija apie pavojų, kylančių iš nekritiško tikėjimo ir aklo paklusnumo autoritetui, net jei šis autoritetas apsimeta religiniu lyderiu. Tai liūdnas pavyzdys, kaip religinis fanatizmas gali sukelti nepaprastai tragiškas pasekmes.