Ramajana (sanskrito kalba: रामायण, Rāmāyaṇa, liet. „Ramos kelionė“) yra viena iš dviejų pagrindinių senovės Indijos epinių poemų (kartu su Mahabharata), laikoma šventuoju hinduizmo tekstu. Priskiriama išminčiui Valmiki, kuris laikomas pirmuoju poetu (adikavi), Ramajana tikriausiai buvo sudaryta tarp V a. pr. Kr. ir II a. po Kr., nors jos šaknys siekia senesnes žodines tradicijas. Poema susideda iš apie 24 000 šlokų (dvieilių), padalintų į septynias knygas (kandas), ir pasakoja apie princo Ramos, Višnaus avatara, gyvenimą, jo tremtį, žmonos Sitos pagrobimą ir išvadavimą iš demonų karaliaus Ravanos.
Ramajana yra ne tik epinis nuotykis, bet ir moralinis bei dvasinis vadovas, pabrėžiantis dharmą (pareigą), teisingumą, ištikimybę ir atsidavimą. Rama vaizduojamas kaip idealus žmogus (maryada purushottama), Sita – kaip dorybės įsikūnijimas, o jų istorija įkvepia hinduizmo bhakti (atsidavimo) tradiciją. Poema taip pat nagrinėja sudėtingas temas, tokias kaip lojalumas, moralinės dilemos ir gėrio kova su blogiu.
Ramajana padarė didžiulę įtaką Indijos ir Pietryčių Azijos kultūrai, įkvėpdama literatūrą, šokį (Kathak), dramą (Ramlila), meną ir festivalius, tokius kaip Diwali (Ramos sugrįžimo šventė). Jos versijos egzistuoja įvairiomis kalbomis, įskaitant tamilų (Kambar Ramayana), hindi (Tulsidas Ramcharitmanas) ir tajų (Ramakien), atspindėdamos jos universalumą.
Ramajana atspindi senovės Indijos visuomenę vėlyvuoju vedų laikotarpiu (apie 1000–500 m. pr. Kr.), kai monarchijos stiprėjo, o bhakti judėjimas formavosi. Poema buvo perduodama žodžiu bardų, kol Valmiki ją užrašė sanskrito kalba. Jos narratyvas jungia mitologiją, filosofiją ir socialines vertybes, atspindėdamas hinduizmo, vedų religijos ir liaudies tradicijų sintezę.
Struktūriškai Ramajana susideda iš septynių knygų (kandas):
- Bala Kanda (Vaikystės knyga): Aprašoma Ramos gimimas kaip Višnaus avatara, jo vaikystė, išsilavinimas ir santuoka su Sita.
- Ayodhya Kanda (Ajodhjos knyga): Ramos tremtis iš Ajodhjos dėl karaliaus Dašarathos pažado, lydimas Sitos ir brolio Lakšmanos.
- Aranya Kanda (Miško knyga): Tremties nuotykiai, Sitos pagrobimas Ravanos ir Ramos sąjunga su Sugriva bei Hanumanu.
- Kishkindha Kanda (Kiškindos knyga): Ramos aljansas su beždžionių karaliumi Sugriva ir pasiruošimas karui.
- Sundara Kanda (Gražioji knyga): Hanumano kelionė į Lanką, susitikimas su Sita ir žinia Ramai apie jos buvimo vietą.
- Yuddha Kanda (Karo knyga): Ramos karas su Ravana, Sitos išvadavimas ir sugrįžimas į Ajodhją.
- Uttara Kanda (Pabaigos knyga): Ramos valdymas, Sitos išbandymas ir galutinis likimas, laikomas vėlesniu priedu.
Ramajana yra linijinis narratyvas, tačiau pilnas įterptinių istorijų, mitologinių intarpų ir dialogų, nagrinėjančių dharmą ir etiką. Jos poetinis stilius (śloka) yra elegantiškas, o veikėjai – Rama, Sita, Lakšmana, Hanumanas – tapo archetipais Indijos kultūroje.
Ramajana nagrinėja temas, kurios formuoja hinduizmo ir Indijos kultūros esmę:
- Dharma (Pareiga): Rama įkūnija pareigą tėvui, karaliui ir vyrui, net kai tai reikalauja asmeninių aukų.
- Gėrio ir blogio kova: Ramos kova su Ravana simbolizuoja teisingumo pergalę prieš neteisybę.
- Ištikimybė ir meilė: Sitos atsidavimas Ramai ir Hanumano ištikimybė yra bhakti pavyzdžiai.
- Moralinės dilemos: Veikėjai, tokie kaip Sita ar Bharata, susiduria su sudėtingais pasirinkimais tarp pareigos ir asmeninių troškimų.
- Dieviškumas ir žmogiškumas: Rama, kaip Višnaus avatara, jungia dieviškąją galią su žmogiškais jausmais, todėl yra prieinamas bhaktams.
Ramajana reikšmė slypi jos kaip hinduizmo moralinio ir dvasinio vadovo vaidmenyje. Ji įkvėpė bhakti tradicijas, ypač per Tulsidaso Ramcharitmanas (XVI a.), kuris padarė Ramą centrine vaišnavizmo figūra. Poema formavo Indijos kultūrą, įkvėpdama šventyklas (pvz., Ajodhjos Ram Mandir), festivalius (Diwali, Dussehra) ir scenos meną (Ramlila). Jos įtaka matoma Pietryčių Azijoje, kur vietinės versijos, tokios kaip javiečių Kakawin Ramayana ar kmerų Reamker, tapo nacionaliniais epais.
Vakaruose Ramajana traukia kaip literatūros šedevras, panašus į Odisėją, dėl savo universalių temų – meilės, ištikimybės ir herojiškumo. Tačiau jos kultūrinis kontekstas ir simbolizmas gali reikalauti papildomo paaiškinimo. Kaip pažymėjo vienas X vartotojas: „Ramajana yra daugiau nei istorija – tai gyvenimo būdas, mokantis mus pareigos ir garbės.“
Citatos iš „Ramajanos“
Dėl Ramajanos poetinio pobūdžio citatos yra lyrinės ir pilnos moralinių įžvalgų. Žemiau pateikiamos kelios citatos (remiantis R.K. Narayan ir Griffith vertimais, adaptuotos į lietuvių kalbą), atspindinčios pagrindines temas:
- Apie dharmą (Ayodhya Kanda, 2.31): „Pareiga yra aukščiau už viską. Net karalystė ir turtas yra niekis prieš dharmos kelią.“
Ši Ramos eilutė pabrėžia jo atsidavimą pareigai. - Apie meilę (Aranya Kanda, 3.10): „Sita, tu esi mano širdies šviesa. Be tavęs mano gyvenimas yra tuščias kaip dykuma.“
Ši citata atspindi Ramos ir Sitos ryšį. - Apie ištikimybę (Sundara Kanda, 5.36): „Aš, Hanumanas, prisiekiu tarnauti Ramai iki paskutinio kvėpavimo, nes jo tikslas yra teisingas.“
Ši eilutė iškelia Hanumano atsidavimą. - Apie teisingumą (Yuddha Kanda, 6.59): „Neteisybė gali klestėti trumpai, bet tiesa visada nugali, kaip saulė išsklaido tamsą.“
Ši Ramos citata simbolizuoja gėrio pergalę. - Apie kantrybę (Ayodhya Kanda, 2.19): „Sielvartas yra kaip audra – ji praeina. Tas, kuris išlieka tvirtas, randa ramybę.“
Ši eilutė atspindi Ramos ištvermę tremtyje.
Citatos gali skirtis priklausomai nuo vertimo (pvz., R.K. Narayan, C. Rajagopalachari) ar versijos (Valmiki ar Tulsidas). Lietuvių kalba pilni vertimai reti, dažniausiai prieinami fragmentai ar Ramcharitmanas ištraukos.
Palyginimai su kitais kūriniais
Ramajana turi panašumų su kitais religiniais ir epiniais tekstais, tačiau jos bhakti ir moralinis akcentas yra unikalūs:
- Puranos: Ramajana ir Puranos (pvz., Vishnu Purana) dalijasi Višnaus mitologija, bet Ramajana yra naratyvinis epas, o Puranos – mitologijų rinkinys.
- Adi Granth: Abu pabrėžia atsidavimą, bet Adi Granth yra poetiniai himnai, o Ramajana – epinė istorija su moraliniais mokymais.
- Mišna: Mišna yra teisinis kodeksas, o Ramajana – naratyvinė, orientuota į dharmą ir bhakti, tačiau abu formuoja religinę tapatybę.
- Popol Vuh: Abu yra mitologiniai, bet Popol Vuh pabrėžia ciklišką laiką, o Ramajana – linijinį herojiškumą ir moralę.
- Odisėja: Abu epai pasakoja apie herojaus kelionę, bet Ramajana yra labiau dvasinė, pabrėždama dieviškumą ir pareigą.
ietinės hinduizmo bendruomenės, pvz., Vilniaus ISKCON, gali pasiūlyti Ramlila spektaklius ar paskaitas.
Kodėl verta skaityti?
Ramajana yra vertinga tiems, kurie domisi:
- Hinduizmo dvasingumu: Poema įkūnija bhakti ir dharmos idealus, įkvepiančius atsidavimą.
- Epine literatūra: Jos narratyvas prilygsta didžiausiems pasaulio epams, tokiems kaip Iliada.
- Moralinės dilemos: Istorijos apie pareigą, meilę ir teisingumą yra universalios.
- Indijos kultūra: Ramajana formavo meną, festivalius ir socialines vertybes.
- Filosofija: Ji nagrinėja dharmą, karmą ir žmogiškumą, siūlydama gyvenimo pamokas.
Nors Ramajana gali būti sudėtinga dėl kultūrinio konteksto, jos universali istorija apie meilę ir teisingumą yra prieinama visiems. Kaip pažymėjo vienas X vartotojas: „Ramajana moko, kad net dievai susiduria su išbandymais, bet dharma visada nugali.“ Rekomenduojama pradėti nuo Sundara Kanda, kuri yra dinamiška ir pilna Hanumano herojiškumo.