Izaijas – vienas iškiliausių ir labiausiai cituojamų Senojo Testamento pranašų. Jo vardas hebrajiškai reiškia „Viešpats yra išgelbėjimas“. Izaijo gyvenimas ir pranašystės paliko gilų pėdsaką ne tik žydų, bet ir krikščionių bei net musulmonų tradicijoje. Jo žinia buvo ne vien apie bausmę, bet ir apie viltį, Dievo ištikimybę ir atsinaujinimą. Izaijas (hebrajiškai ישעיהו – Ješa’jahu, graikiškai Ἠσαΐας – Ēsaïas, lotyniškai Isaias, arabiškai أشعيا – Aš‘ija).
Izaijas gyveno VIII a. pr. Kr. Jeruzalėje, karalių Uzijo, Jotamo, Ahazo ir Ezekijo laikais. Biblijos pasakojimuose jis buvo kunigaikštiškos kilmės, artimas valdovams, dažnai lankydavosi rūmuose ir drąsiai juos perspėdavo dėl neteisybės. Pranašo tarnystę pradėjo, kai Jeruzalės šventykloje patyrė galingą Dievo regėjimą: „Štai aš! Siųsk mane!“ (Iz 6,8).
Izaijas žinomas dėl savo plataus regėjimo ir pranašysčių apie Mesijo atėjimą. Jo knygoje gausu garsių vaizdinių: kalbama apie „Emmanuelį“ (Dievą su mumis), apie taikos karalystę, kur „vilkas ganysis su avinėliu“ ir „vaikas žais prie angies urvo“. Jo tekstai vėliau tapo krikščioniškos Mesijo sampratos pagrindu – daug citatų apie Jėzų randama tiesiogiai iš Izaijo knygos.
Izaijas ne tik skelbė apie teismą ir tautos nuopuolį dėl neteisybės bei stabmeldystės, bet taip pat nešė permainų ir vilties žinią: Dievas atleidžia, atkuria ir išgelbsti net sunkiausioje tremtyje.
Manoma, kad Izaijas skelbė Dievo žinią apie 40 metų. Pagal tradiciją, jis buvo nužudytas valdant karaliui Manasijui – žydų padavimuose teigiama, kad pranašas buvo pjūklu perpjautas per pusę už savo ištikimybę Dievui ir tiesos žodį.
Citatos:
– „Tauta, vaikščiojusi tamsoje, išvydo didelę šviesą.“ (Iz 9,1)
– „Štai mergelė pradės ir pagimdys sūnų, ir pavadins jį Emanueliu.“ (Iz 7,14)
– „Jis buvo sužeistas dėl mūsų nusižengimų, suluošintas dėl mūsų kalčių…“ (Iz 53,5)
Izaijo knyga vadinama „Mažąja Biblija“, nes apima beveik visas pagrindines Biblijos temas: teismą, išganymą, Dievo meilę, pasaulio atsinaujinimą. Izaijo tekstai įkvėpė daugybę muzikinių, literatūrinių, meninių kūrinių.
Izaijas liko pranašu, kuris ne tik perspėja, bet ir guodžia, rodo kelią į naują pradžią. Jo regėjimai apie taiką, gailestingumą ir ateinantį Mesiją iki šiol skamba ne tik bažnyčiose, bet ir visose didesnėse religijose kaip vilties ir permainos ženklas.