Danielius – viena ryškiausių Senojo Testamento asmenybių, žydų ir krikščionių tradicijoje laikomas pranašu, islamo pasaulyje – didžiuoju išminčiumi. Jo vardas hebrajiškai reiškia „Dievas yra mano teisėjas“. Danieliaus istorijos ne tik moko drąsos ir ištikimybės, bet ir gausiai persipynusios stebuklais, paslaptimis ir pranašystėmis apie ateitį.
Danielius gyveno VI a. pr. Kr., kai žydų tauta buvo ištremta į Babiloniją. Būdamas jaunas, kartu su kitais kilmingais žydų jaunuoliais pateko į Babilono karaliaus Nebukadnecaro dvarą. Danielius pasižymėjo išmintimi, dievotumu ir ypatinga Dievo malone. Jis atmetė pagonišką maistą ir liko ištikimas žydų tikėjimui net tremtyje.
Danieliaus knygoje pasakojama apie keletą išskirtinių įvykių. Vienas jų – Danieliaus gebėjimas aiškinti sapnus. Jis atskleidė Nebukadnecarui didžiulės statulos sapno prasmę, kuri tapo simboline žmonijos imperijų istorijos prognoze. Kitas žymus epizodas – Danielius liūtų duobėje. Sklidžiant šmeižtams, Danielius buvo įmestas į liūtų duobę, bet Dievas uždarė liūtų nasrus ir Danielius liko gyvas, tapdamas tikėjimo ir drąsos simboliu.
Danieliaus draugai Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas taip pat pagarsėjo – jie atsisakė garbinti karaliaus statulą ir už tai buvo įmesti į degančią krosnį, tačiau Dievas juos išgelbėjo iš ugnies. Visi šie pasakojimai Biblijoje tapo drąsos ir Dievo ištikimybės žmonėms įvaizdžiais.
Antroje Danieliaus knygos dalyje gausu vizijų ir pranašysčių apie pasaulio imperijas, Mesijo atėjimą, paskutinius laikus. Dėl šių regėjimų Danieliaus knyga ypač mėgstama apokaliptinės literatūros tyrinėtojų, o jos simbolika įkvėpė vėlesnius tekstus, pavyzdžiui, Apreiškimo Jonui knygą.
Danielius išliko kaip ištikimybės, išminties ir dieviškos apsaugos pavyzdys. Jo istorija dažnai cituojama ieškant vilties ir drąsos sunkumų akivaizdoje, nes Danielius visada liko tvirtas tikėjime, nepaisant aplinkybių. Biblijoje rašoma, kad jis sulaukė gilios senatvės ir buvo labai gerbiamas tiek tarp žydų, tiek tarp babiloniečių.
Citatos:
– „Mano Dievas pasiuntė savo angelą ir uždarė liūtų nasrus.“ (Danieliaus knyga 6,23)
– „Išmintis ir galybė yra Jo.“ (Danieliaus knyga 2,20)
Danielius laikomas ne tik pranašu, bet ir vyriausiu dvariškiu, politiniu patarėju, diplomatu. Islamo tradicijoje jis vadinamas Daniyal, gerbiamas kaip išminčius ir dieviškų paslapčių aiškintojas. Danieliaus kapas laikomas Irake ir iki šiol lankomas įvairių religijų tikinčiųjų.
Danieliaus istorija rodo, kad tikėjimas ir ištikimybė neša pergalę net didžiausių pavojų akivaizdoje, o Dievo išmintis nugali žemišką galią.