2025 m. gegužės 8 d. Vatikano Siksto koplyčioje, po intensyvaus ir slaptumo gaubto konklavos proceso, buvo išrinktas naujasis Katalikų Bažnyčios vadovas – popiežius Leonas XIV. Jo išrinkimas pažymėjo istorinį momentą, nes jis tapo pirmuoju popiežiumi iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Popiežiaus Leono XIV išrinkimas žymi naują Katalikų Bažnyčios istorijos puslapį, nes jis yra pirmasis amerikietis, užėmęs šį postą. Šis įvykis pabrėžia didėjančią Jungtinių Valstijų katalikų bendruomenės įtaką ir kardinolų kolegijos įvairovę. Leono XIV amerikietiškos šaknys, kartu su jo ilgamete patirtimi Lotynų Amerikoje, ypač Peru, leidžia jam kurti tiltus tarp skirtingų kultūrų ir spręsti globalius iššūkius, atsižvelgiant į Vakarų vertybes ir besivystančių šalių poreikius.
Popiežiaus Leono XIV išrinkimas atkreipia dėmesį į ilgą ir kartais nepakankamai vertintą JAV katalikų bendruomenės istoriją. Jungtinėse Valstijose katalikybė yra viena didžiausių religinių bendruomenių, apimanti apie 70 milijonų žmonių. Amerikos katalikai per šimtmečius įveikė įvairius iššūkius – nuo religinių diskriminacijų iki aktyvaus dalyvavimo socialinių teisių judėjimuose. Todėl naujojo popiežiaus išrinkimas simbolizuoja ne tik Bažnyčios globalumą, bet ir šios bendruomenės dvasinį bei kultūrinį įnašą į pasaulio katalikybę.
Robertas Francis Prevostas gimė 1955 m. rugsėjo 12 d. Čikagoje, Ilinojaus valstijoje, JAV. Jis užaugo katalikiškoje šeimoje, kurioje buvo keturi vaikai. Jo tėvas dirbo mokytoju, o motina buvo slaugytoja, todėl nuo mažens Robertas buvo mokomas atjautos ir tarnystės kitiems. Baigęs vidurinę mokyklą, jis įstojo į Notre Dame universitetą, kur studijavo teologiją ir filosofiją, o vėliau nusprendė pašvęsti savo gyvenimą Bažnyčiai.
Būdamas 23 metų, Prevostas įstojo į šv. Augustino ordiną, kuris pabrėžia bendruomeninį gyvenimą ir misionierišką tarnystę. 1981 m. jis buvo įšventintas kunigu Čikagos arkivyskupijoje. Jo ankstyvoji tarnystė buvo pažymėta darbu su vietos bendruomenėmis, ypač vargingiausiais parapijiečiais, kur jis organizavo švietimo programas ir pagalbos iniciatyvas.
Popiežius Leonas XIV (Robertas Francis Prevostas) yra itin produktyvus autorius, per savo dvasinę ir akademinę karjerą parašęs daugiau nei 300 knygų ir mokslinių straipsnių. Daugelis šių darbų, išverstų į įvairias kalbas, tokias kaip ispanų, italų, lotynų ir portugalų, atspindi jo gilų biblinį pagrindą ir nuolatinį įsipareigojimą teologijos bei kultūros dialogui, evangelizacijos misijai, dvasingumui ir socialiniams klausimams. Tarp jo reikšmingiausių kūrinių išsiskiria „Šviesa Anduose“ – knyga apie Peru čiabuvių dvasinį atgimimą, „Teisingumo šaknys“, kur analizuojami socialiniai Bažnyčios mokymai, ir „Augustino kelias“, giliai nagrinėjanti šv. Augustino filosofiją bei jos taikymą šiuolaikiniam pasauliui. Šie darbai ne tik sustiprino jo autoritetą teologijos srityje, bet ir tapo svarbiu tiltu tarp tradicinių krikščioniškų vertybių ir šiuolaikinių visuomenės iššūkių, tokių kaip skurdas ir ekologija.
Misionieriška veikla Peru
1985 m. Prevostas buvo išsiųstas kaip misionierius į Peru, kur praleido beveik dvi dešimtis metų. Dirbdamas atokiose Andų regiono vyskupijose, jis susidūrė su skurdu, socialine neteisybe ir politiniu nestabilumu. 1998 m. jis buvo paskirtas Chachapoyas vyskupijos vyskupu, kur įgijo reputaciją kaip ganytojas, artimas savo žmonėms. Prevostas ypač daug dėmesio skyrė čiabuvių bendruomenių švietimui ir sveikatos apsaugai, taip pat kovojo už jų teises prieš vietos valdžios ir kasybos kompanijų vykdomą išnaudojimą.
Jo darbai Peru pelnė tarptautinį pripažinimą, o 2010 m. popiežius Benediktas XVI paskyrė jį arkivyskupu. Prevostas buvo žinomas dėl savo gebėjimo suvienyti skirtingas bendruomenes ir užmegzti dialogą net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Per savo tarnystę Peru kardinolas Prevostas tapo indėnų bendruomenių teisių gynėju ir tvaraus Andų regiono vystymosi skatintoju. Jis įsteigė švietimo ir sveikatos priežiūros programas, kurios padėjo vietos gyventojams, pelnydamas tiek Bažnyčios, tiek Peru valdžios pagarbą. Jo pastangos kovoje su socialine neteisybe ir gebėjimas suburti skirtingas grupes formuos jo, kaip popiežiaus, požiūrį į globalius klausimus, tokius kaip skurdas ir nelygybė.
Svarbi Leono XIV veiklos dalis buvo ekologijos problemų iškėlimas Peru regionuose, kurie patiria intensyvų gamtos išteklių išnaudojimą. Jis aktyviai ragino saugoti Amazonės miškus, kurie yra svarbūs ne tik vietiniams gyventojams, bet ir viso pasaulio klimatui. Popiežius dažnai cituoja Biblijos eilutes, pavyzdžiui, „Žemė priklauso Viešpačiui ir visa, kas joje yra“ (Ps 24, 1), taip primindamas, jog rūpinimasis aplinka yra neatskiriama krikščioniško gyvenimo dalis. Jo požiūris į gamtos apsaugą tikėtina formuos Bažnyčios ekologinę politiką ir jos vaidmenį sprendžiant pasaulinę klimato krizę.
Popiežius Leonas XIV, dar žinomas kaip Robertas Francis Prevostas, pasižymi unikalia patirtimi, kuri formavo jo, kaip Bažnyčios vadovo, požiūrį. Be misionieriškos veiklos Peru, kur jis ne tik tapo vyskupu, bet ir gavo šalies pilietybę, jis jaunystėje dirbo matematikos mokytoju, o tai atskleidžia jo polinkį į mokymą ir struktūrizuotą mąstymą. Prevostas yra poliglotas, mokantis ispanų, italų ir lotynų kalbas, kas padėjo jam megzti ryšius su įvairiomis kultūromis. Jo išrinkimas popiežiumi laikomas kompromisiniu sprendimu tarp reformistų ir konservatyvių kardinolų, atspindinčiu jo gebėjimą derinti tradicijas su šiuolaikiniais Bažnyčios poreikiais.
Vienas iš svarbiausių Leono XIV prioritetų bus stiprinti tarpreliginį dialogą, ypač su musulmonų, judėjų ir kitomis krikščioniškomis bendruomenėmis. Būdamas Peru, Prevostas bendradarbiavo su įvairių tikėjimų žmonėmis, o šis dialogas tapo jo dvasinės tarnystės bruožu. Jis dažnai mini Korano žodžius, pavyzdžiui: „O žmonės! Mes jus sukūrėme iš vyro ir moters ir padarėme jus tautomis bei gentimis, kad pažintumėte vienas kitą“ (Koranas 49:13). Tokiu būdu jis pabrėžia, kad bendravimas ir tarpusavio supratimas tarp religijų yra būtinas siekiant taikos ir teisingumo pasaulyje.
Tarnystė Vatikane
2023 m. popiežius Pranciškus paskyrė Prevostą Vyskupų dikasterijos prefektu Vatikane. Šiame poste jis buvo atsakingas už vyskupų skyrimus visame pasaulyje ir aktyviai dalyvavo įgyvendinant Pranciškaus pradėtas reformas, skirtas didinti Bažnyčios skaidrumą ir pastoracinę atsakomybę. Prevostas taip pat pasižymėjo kaip tarpininkas sprendžiant konfliktus tarp skirtingų Bažnyčios frakcijų, ypač dėl jautrių klausimų, tokių kaip kunigų celibatas ir moterų vaidmuo Bažnyčioje.
Jo patirtis tarptautinėse misijose ir administraciniai gebėjimai padėjo jam užsitarnauti kardinolų pagarbą. 2024 m. jis buvo pakeltas į kardinolus, o tai atvėrė kelią jo dalyvavimui 2025 m. konklavoje.
Išrinkimas popiežiumi
Po popiežiaus Pranciškaus mirties 2025 m. pavasarį Vatikane buvo sušaukta konklava, kurioje dalyvavo 120 kardinolų. Po kelių balsavimo raundų, gegužės 8 d., virš Siksto koplyčios pasirodė balti dūmai, signalizuojantys naujo popiežiaus išrinkimą. Netrukus Šv. Petro bazilikos balkone buvo paskelbta „Habemus Papam“, o naujasis popiežius pasirinko vardą Leonas XIV – pagerbdamas šv. Leoną Didįjį, vieną žymiausių Bažnyčios tėvų.
Leono XIV išrinkimas laikomas istoriniu, nes jis yra pirmasis popiežius iš Jungtinių Valstijų. Jo pasirinktas vardas taip pat simbolizuoja tęstinumą ir pagarbą tradicijai, kartu atspindėdamas jo asmeninį įsipareigojimą Bažnyčios atsinaujinimui.
Leonas (lot. Leo) reiškia liūtas. Lotynų kalboje leo – drąsos, jėgos, karališkumo simbolis. Krikščionybėje liūtas dažnai siejamas su šventuoju Marku evangelistu, kurio simbolis yra sparnuotas liūtas, taip pat su Kristaus karališkumu ir drąsa ginti tikėjimą. Bažnyčios istorijoje buvo trylika popiežių Leonų. Tarp jų garsiausias – šv. Leonas I Didysis (popiežius 440–461 m.), kuris gynė Bažnyčią nuo erezijų, sustiprino popiežiaus autoritetą ir net pats sutiko hunų karalių Atilą, įtikindamas jį atsitraukti nuo Romos. Jo laikai tapo popiežiaus, kaip ne tik dvasinio, bet ir moralinio lyderio, simboliu.
Naujasis popiežius pasirinko savo tarnystės devizą „Caritas et Veritas“ (liet. „Meilė ir tiesa“), kuris rodo jo gyvenimo principus. Ši frazė išreiškia siekį, kad Bažnyčia savo veiksmus grįstų meile ir tiesos paieškomis. Šį devizą popiežius Leonas XIV aiškina, remdamasis Apaštalo Pauliaus laišku: „Veikdami tiesoje su meile, mes visaip augsime į Kristų“ (Ef 4, 15). Tokiu būdu Leonas XIV išreiškia savo viziją – Bažnyčią, kuri geba atvirai kalbėti apie šiuolaikinius iššūkius ir kartu išlieka giliai įsišaknijusi Kristaus mokyme.
Pasirinkdamas Leono vardą, naujasis popiežius siunčia kelias žinutes:
- Tęstinumas su stiprių ir išmintingų popiežių Leono tradicija. Tai rodo norą būti ganytoju, kuris tvirtai veda Bažnyčią per iššūkius.
- Drąsa – liūto simbolis pabrėžia drąsą spręsti sudėtingus šiuolaikinius klausimus: socialinį teisingumą, taiką, aplinkos apsaugą.
- Atsinaujinimas – pasirinktas vardas rodo pagarbą praeičiai, bet ir pasirengimą vadovauti Bažnyčiai naujame etape, kuriame reikia tiek tradicijos išminties, tiek naujų sprendimų.
Vizija ir iššūkiai
Leonas XIV savo pirmojoje kalboje pabrėžė vienybės, atjautos ir socialinio teisingumo svarbą. Jis pasižadėjo tęsti Pranciškaus darbus, ypač klimato krizės, migrantų teisių ir ekumeninio dialogo srityse. Tuo pačiu metu jis susiduria su dideliais iššūkiais: Bažnyčios atsinaujinimo poreikiu, sekuliarizacijos plėtra Vakarų pasaulyje ir vidiniais nesutarimais dėl doktrinos klausimų.
Jo patirtis Peru ir darbas Vatikane rodo, kad jis geba derinti pastoracinę atjautą su administracine atsakomybe. Pasaulis stebi, kaip šis amerikietis popiežius ves Katalikų Bažnyčią XXI a. iššūkių akivaizdoje.
Popiežius Leonas XIV, anksčiau Robertas Francis Prevostas, atneša į popiežiaus sostą turtingą patirtį ir gilų atsidavimą Bažnyčiai. Jo gyvenimo kelias – nuo Čikagos priemiesčių iki Peru Andų ir galiausiai Vatikano – atspindi jo įsipareigojimą tarnauti vargingiausiems ir kurti teisingesnę Bažnyčią. Kaip pirmasis amerikietis popiežius, jis žymi naują erą Katalikų Bažnyčios istorijoje, kupiną vilčių ir iššūkių.
