Popiežius Jonas Paulius II, gimęs Karolis Jozefas Wojtyła, buvo išskirtinė XX a. figūra, kurios 26 metus trukęs pontifikatas (1978–2005) pakeitė Katalikų Bažnyčios ir pasaulio istoriją. Jo gyvenimas, paženklintas asmeninių netekčių, karo išbandymų ir gilaus tikėjimo, tapo įkvėpimu milijonams. Vadovaudamas Bažnyčiai, jis keliavo po pasaulį, skatino religijų dialogą, kovojo už žmogaus orumą ir prisidėjo prie komunistinių režimų žlugimo.
Karolis Wojtyła gimė 1920 m. gegužės 18 d. Vadovicuose, Lenkijoje. Vaikystėje jis patyrė skaudžių netekčių: motina mirė, kai jam buvo devyneri, vėliau neteko brolio ir tėvo. Nepaisant to, Karolis išsiskyrė intelektu ir charizma. Jis studijavo literatūrą ir filosofiją Krokuvos Jogailaičių universitete, bet naciams okupavus Lenkiją, dirbo akmens skaldykloje ir slapta mokėsi pogrindinėje seminarijoje. Karo metais jis rašė poeziją, vaidino teatre, taip puoselėdamas lenkų kultūrą. 1946 m. įšventintas kunigu, Karolis studijavo Romoje, o grįžęs į Lenkiją dirbo sielovadoje ir dėstė universitete. 1958 m. tapo Krokuvos vyskupu, 1964 m. – arkivyskupu, o Vatikano II Susirinkime (1962–1965) aktyviai prisidėjo prie Bažnyčios atsinaujinimo.
1978 m. spalio 16 d. Karolis Wojtyła buvo išrinktas popiežiumi, pasirinkdamas Jono Pauliaus II vardą. Pirmasis ne italas popiežius per 455 metus ir pirmasis slavas Šv. Petro soste atnešė naują energiją. Jo pontifikatas išsiskyrė kelionėmis, mokymu ir drąsa.
Kelionės ir dialogas
Jonas Paulius II aplankė 129 šalis, įveikdamas per 1,1 mln. kilometrų. Jo kelionės į Lenkiją, ypač 1979 m., įkvėpė „Solidarumo“ judėjimą ir prisidėjo prie komunizmo žlugimo. Jo šūkis „Nebijokite!“ ragino žmones siekti laisvės. Popiežius taip pat pradėjo tarpreliginį dialogą: 1986 m. Asyžiuje sukvietė krikščionių, musulmonų, žydų ir kitų tikėjimų lyderius bendrai maldai. Jis pirmasis popiežius apsilankė sinagogoje (1986 m.) ir mečetėje (2001 m.), rodydamas pagarbą kitoms religijoms.
Mokymas ir reformos
Jonas Paulius II parašė 14 enciklikų, nagrinėdamas gyvybės, moralės ir socialinio teisingumo klausimus. Evangelium Vitae (1995) pabrėžė gyvybės šventumą, o Centesimus Annus (1991) analizavo pokomunistinio pasaulio iššūkius. Jis atnaujino Katalikų Bažnyčios Katekizmą (1992) ir įkūrė Pasaulio jaunimo dienas (1985), subūrusias milijonus jaunų tikinčiųjų. Jo gebėjimas kalbėti paprastai traukė žmones, ypač jaunimą.
Išbandymai ir kančia
1981 m. gegužės 13 d. popiežius buvo sunkiai sužeistas per pasikėsinimą Šv. Petro aikštėje. Atsigavęs jis atleido užpuolikui Mehmetui Ali Ağcai ir aplankė jį kalėjime, tikėdamas Fatimos Mergelės Marijos apsauga. Paskutiniais metais Jonas Paulius II sirgo Parkinsono liga, tačiau neslėpė silpnumo, rodydamas, kad kančia gali būti prasminga. Jo atvirumas įkvėpė milijonus.
Jonas Paulius II mirė 2005 m. balandžio 2 d. Jo laidotuvėse milijonai skandavo „Santo Subito!“ („Šventasis tuoj pat!“). 2011 m. jis buvo beatifikuotas, o 2014 m. kanonizuotas kaip šventasis. Jo palikimas – ne vien Bažnyčios reformos ar politiniai pokyčiai, bet ir asmeninis pavyzdys, kaip tikėjimas ir drąsa gali keisti pasaulį. Jonas Paulius II lieka simboliu, jungiančiu skirtingas kultūras ir kartas, o jo mokymas apie meilę ir laisvę išlieka aktualus.
Jonas Paulius II buvo ne tik popiežius, bet ir teologas, giliai apmąstęs tikėjimo paslaptis. Jo mokymas, apimantis socialinį mokymą, ekumenizmą ir dialogą su kitomis religijomis, remiasi giliu Kristaus Evangelijos supratimu. Jis pabrėžė žmogaus orumo svarbą, remdamasis Biblijos žinia apie kiekvieno žmogaus sukūrimą pagal Dievo paveikslą. Popiežiaus mokyme aiškiai skamba kvietimas į meilę, atleidimą ir tarnystę, atspindintį Kristaus gyvenimą ir auką. Jo enciklikos, tokios kaip "Redemptor Hominis" ir "Dives in Misericordia", tapo svarbiais teologiniais dokumentais, turinčiais didelę įtaką katalikų Bažnyčios mąstymui.Jonas Paulius II aktyviai skatino ekumeninį dialogą, siekdamas vienybės tarp krikščionių bažnyčių. Jis daug kartų pabrėžė bendrą tikėjimą Kristumi ir bendrą krikščionišką paveldą. Be to, jis užmezgė ryšius su kitų religijų atstovais, skatindamas tarpreliginį dialogą ir supratimą. Jo vizitai į įvairias šalis ir susitikimai su skirtingų religijų lyderiais rodo jo norą kurti taiką ir bendradarbiavimą tarp žmonių. "Negalime būti tikri, kad mylime Dievą, jei nemėgstame savo brolio", – jo žodžiai atspindi šią gilią tikėjimo ir meilės žmonėms sąsają. Popiežiaus paveikslas, kaip žmogaus, nebijančio iššūkių ir nuolat ieškančio tiesos, įkvėpė ir tebeįkvepia milijonus žmonių visame pasaulyje. Jo palikimas teologinėje ir religinėje srityje yra neabejotinai reikšmingas ir tęsiasi iki šių dienų.