Honorijus II (lot. Honorius II, tikras vardas Lamberto Scannabecchi) buvo Romos popiežius nuo 1124 iki 1130 metų. Jis kilęs iš Italijos Imolos miesto, o iki išrinkimo popiežiumi dirbo įvairiose Bažnyčios administracinėse pareigose.
Honorijaus II pontifikato laikotarpis buvo sudėtingas – vos išrinkus kilo ginčai dėl teisėtumo, nes buvo net du kandidatai į popiežius. Galiausiai kompromisu Lamberto buvo pripažintas teisėtu popiežiumi.
Pagrindiniai darbai ir reikšmė
- Bažnyčios ir valstybės santykiai: Honorijus II tęsė Bažnyčios kovą už nepriklausomybę nuo pasaulietinės valdžios, remdamasis ankstesnių popiežių reformomis. Jis stiprino Bažnyčios discipliną ir priešinosi imperatorių įtakai skiriant vyskupus.
- Santykiai su normanais: Popiežius Honorijus II sudarė svarbią sąjungą su normanais Pietų Italijoje – ši sąjunga padėjo užtikrinti Bažnyčios saugumą ir įtaką regione.
- Bažnytinės reformos: Skatino dvasininkų drausmę, siekė pažaboti simoniją (pareigų pirkimą) ir kitus neigiamus reiškinius.
Įdomūs faktai
- Honorijaus II pontifikatas žymi laikotarpį prieš didžiąją Bažnyčios schizmą, kurią patyrė jo įpėdiniai.
- Jis buvo laikomas nuosaikiu, gebančiu derėtis popiežiumi – dėl to pavyko išvengti rimtesnių skilimų Katalikų Bažnyčioje.
Honorijus II paliko Bažnyčią tvirtesnę, labiau centralizuotą ir mažiau priklausomą nuo pasaulietinės valdžios. Jis padėjo pagrindus tolimesnėms reformoms ir popiežiaus autoriteto stiprėjimui XII amžiuje.