„Secretum Secretorum“ (lot. „Paslapčių paslaptis“), dar žinomas kaip „Sirr al-Asrar“ arabų kalba, yra vienas įtakingiausių ir paslaptingiausių viduramžių tekstų. Priskiriamas Aristotelio laiškui savo mokiniui Aleksandrui Didžiajam, šis pseudoaristoteliškas traktatas apima platų temų spektrą – nuo valstybės valdymo ir etikos iki alchemijos, astrologijos, medicinos ir mistikos. Nors dokumentas buvo plačiai skaitomas ir vertinamas viduramžių Europoje, ypač Bažnyčios ir valdžios sluoksniuose, jo kilmė ir autorystė išlieka neaiški.
„Secretum Secretorum“ teigia esąs Aristotelio (384–322 m. pr. Kr.) laiškas Aleksandrui Didžiajam, parašytas per pastarojo užkariavimus Persijoje. Tačiau šiuolaikiniai mokslininkai sutaria, kad tai pseudoaristoteliškas kūrinys, tikėtina, sukurtas X a. arabų kalba, o ne graikų originalo vertimas, kaip teigiama ankstyvuosiuose leidimuose. Arabiškasis tekstas „Sirr al-Asrar“ („Paslapčių knyga“) greičiausiai buvo sudarytas islamo pasaulyje, galimai Bagdade, Abbasidų kalifato laikais, kai buvo intensyviai verčiami ir perkuriami graikų filosofiniai tekstai.
Ankstyvieji tekstai teigia, kad traktatą iš graikų kalbos į sirų, o vėliau į arabų kalbą išvertė IX a. vertėjas Yahya ibn al-Batriq (mirė 806 m.), vienas pagrindinių graikų filosofinių kūrinių vertėjų kalifui al-Ma’munui. Vis dėlto nėra jokių įrodymų, patvirtinančių graikų originalo egzistavimą, todėl manoma, kad kūrinys buvo originaliai parašytas arabų kalba, galimai siekiant suteikti jam autoritetą, priskiriant Aristotelio vardą. Kaip pažymi Steven J. Williams: „Nėra graikų originalo, nors arabų traktate teigiama, kad jis buvo išverstas iš graikų į sirų, o iš sirų į arabų kalbą… Vis dėlto atrodo, kad traktatas iš tiesų buvo sukurtas arabų kalba.“
Traktatas į Europą pateko per vertimus į lotynų kalbą. Pirmasis dalinis vertimas, žinomas kaip „Epistola Aristotelis ad Alexandrum de regimine sanitatis“, buvo atliktas apie 1120 m. Jono Seviliečio. Pilnas vertimas, kurį XIII a. pradžioje atliko Pilypas Tripolietis, padėjo tekstui išplisti visoje Europoje. Šie vertimai sutapo su XII a. renesansu, kai buvo intensyviai atgaivinami Aristotelio darbai, o „Secretum Secretorum“ buvo priimtas kaip autentiškas Aristotelio kūrinys, tapdamas vienu populiariausių viduramžių tekstų.
Tikslas
„Secretum Secretorum“ buvo sukurtas kaip enciklopedinis vadovas valdovui, atspindintis islamo ir graikų išminties sintezę. Jo tikslas buvo pateikti universalų žinių rinkinį, kuris padėtų valdovui valdyti efektyviai ir išmintingai. Tekstas atspindi viduramžių susižavėjimą ezoterinėmis žiniomis, kurios buvo laikomos prieinamomis tik išrinktiesiems – tiems, kurie turėjo tinkamą moralinį ir intelektualinį pagrindą. Kaip teigiama pačiame tekste: „[Žinios] prieinamos tik mokslininkui, turinčiam tinkamą moralinį ir intelektualinį pagrindą.“
Arabų pasaulyje traktatas galėjo būti skirtas kalifų dvarams, siekiant sustiprinti valdovo autoritetą per filosofines ir mistines žinias. Europoje jis tapo populiarus kaip „veidrodis valdovams“ (lot. speculum principum), žanras, skirtas patarti valdovams apie valdymą, etiką ir asmeninę elgseną. Be to, tekstas buvo vertinamas Bažnyčios sluoksniuose, ypač tarp mokslininkų, tokių kaip Roger Bacon, kurie matė jame kelią į dieviškąją išmintį. Baconas, pavyzdžiui, tikėjo, kad traktatas gali atskleisti „dieviškesnius apreiškimus nei viso gyvenimo Aristotelio studijos“.
Turinys
„Secretum Secretorum“ yra eklektiškas kūrinys, apimantis įvairias temas, kurios atspindi viduramžių intelektualinį smalsumą. Angliškasis Roberto Coplando vertimas (1528 m.) suskirstytas į šias pagrindines dalis: įžanga, karalių elgsena, sveikata, keturi metų laikai, natūrali šiluma, maistas, teisingumas, fizionomija ir elgesys. XIII a. išplėstinė versija taip pat įtraukė alchemines nuorodas ir ankstyvąją „Smaragdinės lentelės“ (Tabula Smaragdina) versiją, svarbų alcheminį tekstą, priskiriamą Hermiui Trismegistui.
Pagrindinės temos apima:
- Valdymo menas: Tekstas pataria valdovams, kaip išmintingai valdyti, išlaikyti teisingumą ir rūpintis pavaldiniais. Pavyzdžiui: „Valdovas privalo puoselėti tokias dorybes kaip teisingumas, santūrumas ir išmintis.“
- Etika ir moralė: Traktatas pabrėžia asmens dorybių svarbą. Vienoje citatoje teigiama: „Valdovo pareiga savo pavaldiniams yra valdyti su išmintimi ir dorybe.“
- Medicina ir higiena: Tekste aptariami humoralinės medicinos principai, patarimai apie mitybą, fizinį aktyvumą ir higieną. Pavyzdžiui: „Fizinė sveikata palaikoma per tinkamą mitybą, mankštą ir švarą.“
- Alchemija ir magija: Traktatas pateikia alchemines formules ir magiškas praktikas, įskaitant augalų, akmenų ir skaičių savybes. XIII a. versijoje minimas receptas „gloria inestimabilis“ („neįkainojama šlovė“), laikomas panacėja, lėtinančia senėjimą ir stiprinančia intelektą.
- Astrologija: Tekste aptariama žvaigždžių ir planetų įtaka žemiškiems įvykiams. Pavyzdžiui, vienas fragmentas teigia: „Planetos ir žvaigždės daro įtaką gyvenimui žemėje.“
- Fizionomija: Traktatas moko vertinti žmogaus charakterį pagal išvaizdą, ypač veido bruožus.
- Mistika ir filosofija: Tekste yra filosofinių ir mistinių svarstymų apie sielą, visatą ir tikrovės prigimtį. Pavyzdžiui: „Siela yra susijusi su visatos paslaptimis, kurias atskleidžia tik išmintingieji.“
Vienas iš įdomiausių aspektų yra „Smaragdinės lentelės“ įtraukimas, kuri laikoma alchemijos pagrindu. Joje teigiama: „Tai, kas yra aukštai, yra kaip tai, kas yra žemai, ir tai, kas yra žemai, yra kaip tai, kas yra aukštai, kad būtų įvykdytas vieno stebuklas.“ Ši frazė tapo esmine alcheminėje ir hermetinėje filosofijoje.
Poveikis viduramžių Europoje
„Secretum Secretorum“ buvo vienas plačiausiai skaitomų tekstų aukštuosiuose viduramžiuose, kai kuriais vertinimais net populiariausias. Jis buvo verčiamas į daugelį kalbų, įskaitant čekų, kroatų, olandų, vokiečių, islandų, anglų, ispanų, katalonų, portugalų, prancūzų, italų ir valų. Tekstas buvo ypač vertinamas karališkuosiuose dvaruose ir Bažnyčios sluoksniuose kaip vadovas valdymui ir asmeniniam tobulėjimui.
Bažnyčios kontekste
Bažnyčios mokslininkai, tokie kaip Roger Bacon, traktatą laikė tiltu tarp mokslinių ir dieviškųjų žinių. Baconas, remdamasis tekstu, teigė, kad jis atskleidžia „slaptas gamtos jėgas“ ir padeda suprasti dieviškąją tvarką. Traktatas buvo naudojamas ne tik kaip mokymo šaltinis, bet ir kaip priemonė stiprinti popiežiaus ir Bažnyčios autoritetą, ypač per ezoterines žinias, kurios buvo prieinamos tik elitui. Kaip pažymi Francisco de Paula Souza de Mendonça Júnior, „Secretum Secretorum“ buvo „įrankis socialinei hierarchijai, kur žinios ar jų nežinojimas skyrė žmones į ‘tuos, kurie gali žinoti’, ir ‘tuos, kurie negali’.“
Tekstas taip pat turėjo įtakos Bažnyčios ir imperinių dvarų santykiams. Pavyzdžiui, jis cirkuliavo tarp Frederiko II imperinio dvaro ir popiežiaus dvaro, stiprindamas mokslinius ir filosofinius ryšius. Vis dėlto popiežius Grigalius IX nesiekė oficialiai išbraukti traktato, kaip buvo spėliojama anksčiau, o tai rodo jo priimtinumą Bažnyčios kontekste.
Alchemijos ir mokslo raida
„Secretum Secretorum“ turėjo didelę įtaką alchemijos raidai Europoje. Jo alcheminės formulės, įskaitant „Smaragdinę lentelę“, formavo viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų alchemines praktikas. Tekstas taip pat prisidėjo prie humoralinės medicinos ir astrologijos populiarinimo.
Politinė įtaka
Kaip „veidrodis valdovams“, traktatas paveikė viduramžių politinę mintį. Pavyzdžiui, Anglijoje jis buvo skirtas princui Edvardui (būsimajam Edvardui III), kurį užsakė karaliaus klerkas Walteris Milemete. Miniatiūroje, iliustruojančioje traktatą, Aristotelis pabrėžia astrologinių žinių svarbą renkantis ministrus. Prancūzijoje Karolis V užsakė vertimą, atspindintį jo susidomėjimą mokslinėmis žiniomis.
Pokyčiai ir palikimas
„Secretum Secretorum“ populiarumas sumažėjo apie 1550 m., kai kilo abejonių dėl Aristotelio autorystės. Vis dėlto tekstas išliko aktualus okultizmo ir ezoterikos entuziastų tarpe. Šiandien jis vertinamas kaip langas į viduramžių intelektualinį gyvenimą, atskleidžiantis to meto mokslinius, filosofinius ir mistinius interesus.
Traktatas prisidėjo prie kelių ilgalaikių pokyčių:
- Ezoterizmo kaip galios įrankio suvokimas: Tekstas sustiprino idėją, kad slapta žinios yra galios šaltinis, ypač Bažnyčios ir valdžios sluoksniuose.
- Alchemijos populiarinimas: „Smaragdinės lentelės“ įtraukimas padėjo pagrindą hermetinei filosofijai ir alchemijos raidai.
- Valdymo filosofija: Kaip „veidrodis valdovams“, traktatas formavo politinę etiką ir valdovo pareigų suvokimą.
Citatos
Kelios citatos iš „Secretum Secretorum“ atskleidžia jo turinį ir toną:
- Apie valdymą: „Valdovas turi valdyti su išmintimi, teisingumu ir gailestingumu, nes jo pareiga yra saugoti pavaldinių gerovę.“
- Apie alchemiją: „Gloria inestimabilis, filosofų lobis, lėtina senėjimą ir stiprina protą.“
- Apie astrologiją: „Žvaigždės ir planetos veikia žmogaus likimą, o išmintingas valdovas privalo suprasti jų įtaką.“
- Apie mistiką: „Visatos paslaptys atsiveria tik tiems, kurie ieško tiesos su tyra širdimi.“