2025 metų kovo 19 dieną, gulėdamas „Gemelli“ ligoninėje Romoje, popiežius Pranciškus parašė paskutinę oficialią žinią Bažnyčiai.
Tai buvo 62-osios Pasaulinės maldos už pašaukimus dienos proga skirtas laiškas, pavadintas „Vilties piligrimai: gyvenimo dovana“.
Žinia paskelbta 2025 m. gegužės 11 d., jau po jo mirties, ir tapo savotišku jo testamentu pasauliui.
Popiežius kviečia jaunimą būti vilties piligrimais – tais, kurie neša šviesą ir meilę pasauliui, kupinam neapibrėžtumo, karo, neteisybės ir skaitmeninio triukšmo.
Pasak Pranciškaus, pašaukimas nėra vien pasirinkimas, tai yra Dievo dovana, širdyje žadinanti troškimą dovanoti gyvenimą dėl kitų.
Tai kelias, kuris reikalauja drąsos, tylos ir įsiklausymo – trijų dalykų, kuriuos šiuolaikinis pasaulis vis sunkiau leidžia patirti.
Pranciškus primena, kad kiekvienas pašaukimas – ar į kunigystę, pašvęstą gyvenimą, ar santuoką ir pasaulietinę misiją – turi virsti dovana.
Tai nėra savęs įtvirtinimo kelias.
Tai atsakas į Dievo meilę, kuris bręsta per maldą, bendruomenės gyvenimą ir kasdienę tarnystę.
„Gyvenimo dovana reikalauja didžiadvasiško atsako ir ištikimybės“, rašo popiežius, primindamas, kad viltis nėra paprastas optimizmas, o tikėjimu pagrįstas pasitikėjimas Dievo veikimu kiekvieno žmogaus istorijoje.
Popiežius taip pat kreipiasi į sielovadininkus ir bendruomenes: ragina būti jautriais lydėtojais, kurie padeda jauniems žmonėms išgirsti Dievo balsą, o ne nustelbia jį triukšmu ar spaudimu.
Tylos, įsiklausymo ir kantrybės svarba tampa kertiniu žingsniu ugdant pašaukimų kultūrą Bažnyčioje.
Ši paskutinė popiežiaus Pranciškaus žinia alsuoja gyvenimo patirties brandumu.
Joje nėra nei skubos, nei liūdesio – tik kvietimas žvelgti į ateitį su viltimi, pasitikint, kad Dievas ir toliau šaukia žmones sekti Jėzumi.
„Pasaulis, dažnai nesąmoningai, ieško vilties liudytojų“, rašo Pranciškus.
Ši mintis tampa tarsi tylus tiltas tarp jo žemiškos kelionės pabaigos ir Bažnyčios kelionės pirmyn.