„Kopimas į Karmelio kalną“ – tai vienas pagrindinių šventojo Kryžiaus Jono (1542–1591) veikalų, parašytas apie 1578–1585 m. Tai gilus krikščioniškosios mistikos traktatas, kuriame aprašoma sielos kelionė link vienybės su Dievu per dvasinį apsivalymą. Autorius, šv. Kryžiaus Jonas – ispanų karmelitas, mistikas, poetas, Katalikų Bažnyčios mokytojas ir kartu su šv. Terese Aviliete – basųjų karmelitų reformatorius. … [Skaityti toliau…]
Rožinio mėnuo – tai krikščionių, ypač katalikų, tikėjime ypatingas laikotarpis, skirtas Švč. Mergelei Marijai ir Rožinio maldai. Lietuvoje, kur Marijos garbinimas turi gilias šaknis, šis mėnuo yra metas, kai tikintieji susitelkia į maldą, bendruomeniškumą ir dvasinį atsinaujinimą. Rožinio mėnuo sujungia religinę tradiciją su lietuvišku pamaldumu, o jo papročiai atspindi tiek Bažnyčios mokymą, tiek liaudies tikėjimo … [Skaityti toliau…]
„Indulgentiarum Doctrina“ (liet. „Apie indulgencijų doktriną“) yra 1967 m. sausio 1 d. popiežiaus Pauliaus VI išleista apaštališkoji konstitucija. Šiuo dokumentu buvo peržiūrėta ir atnaujinta Katalikų Bažnyčios indulgencijų doktrina ir praktika, atsižvelgiant į Vatikano II Susirinkimo (1962–1965 m.) dvasią ir poreikį geriau paaiškinti šią doktriną šiuolaikiniam pasauliui. Pagrindiniai siekiai buvo: Konstitucija išsamiai aprašo indulgencijų teologiją ir … [Skaityti toliau…]
„Consueverunt Romani Pontifices“ (liet. „Romos Popiežiai paprastai darydavo“) yra 1569 m. rugsėjo 17 d. popiežiaus Pijaus V išleista popiežiaus bulė. Šiuo dokumentu popiežius Pijus V oficialiai patvirtino Šventojo Rožinio maldą ir jai suteiktas indulgencijas, skatindamas tikinčiuosius ją melstis. Ši bulė yra svarbi tiek Rožinio istorijoje, tiek platesniame Bažnyčios kontekste po Tridento Susirinkimo. Bulę „Consueverunt Romani … [Skaityti toliau…]
1442 m. vasario 4 d. (pagal Florencijos stilių, t. y. 1441 m. pabaiga) popiežius Eugenijus IV, tęsdamas Florencijos Susirinkimo (1439-1445) darbus, išleido bulę „Cantate Domino“ (liet. „Giedokite Viešpačiui“). Ši bula žymi reikšmingą Rytų krikščionių Bažnyčių, ypač Koptų (Jakobitų) ir Etiopų, prisijungimą prie Romos Bažnyčios, praėjus nedaug laiko po Graikų sąjungos paskelbimo bulėje „Laetentur Caeli“. Bulę … [Skaityti toliau…]
„Jis mus mylėjo“ (lot. Dilexit Nos) – tai ketvirtoji ir, kaip manoma, paskutinė popiežiaus Pranciškaus enciklika, paskelbta 2024 m. spalio 24 d. Švenčiausiosios Jėzaus Širdies metų proga. Jos pavadinimas paimtas iš Šventojo Rašto – pirmojo Jono laiško (1 Jn 4,10) – ir primena esminę krikščioniško tikėjimo žinią: Dievas myli žmogų pirmas. Enciklika parašyta kaip atsakas … [Skaityti toliau…]
Po Vatikano II Susirinkimo (1962–1965 m.) Katalikų Bažnyčia, siekdama atnaujinti savo liturginį ir pastoracinį gyvenimą, atsigręžė į turtingą ankstyvosios Bažnyčios patirtį. Vienas reikšmingiausių šio atsinaujinimo vaisių – Suaugusiųjų įkrikščioninimo apeigų (RCIA), lotyniškai Ordo Initiationis Christianae Adultorum (RCIA), atkūrimas ir įdiegimas. Tai struktūruotas ir laipsniškas procesas, skirtas suaugusiesiems, norintiems tapti Katalikų Bažnyčios nariais. SĮA yra ne … [Skaityti toliau…]
Ankstyvoji krikščionybė nebuvo tikėjimas, į kurį buvo galima įšokti lengvai ir greitai. Norint tapti visaverčiu Bažnyčios nariu, reikėjo pereiti ilgą ir kruopštų pasiruošimo laikotarpį, vadinamą katechumenatas, o patys besiruošiantieji buvo vadinami katechumenais. Šis procesas buvo gyvybiškai svarbus formuojant tvirtą ir sąmoningą krikščionių bendruomenę dažnai priešiškoje pagoniškoje aplinkoje. Žodis „katechumenas“ kilęs iš graikų kalbos žodžio κατηχούμενος … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Spe Salvi“ buvo paskelbta Popiežiaus Benedikto XVI 2007 metų lapkričio 30 dieną. Jos pavadinimas iš lotynų kalbos verčiamas „Viltimi Išgelbėti“ arba kartais „Išgelbėti Viltyje“. Tai buvo antrasis šio Popiežiaus pontifikato oficialus mokymo dokumentas, skirtas vienai iš trijų teologinių dorybių – vilčiai. Šia enciklika Popiežius Benediktas XVI siekė nuodugniai išnagrinėti krikščioniškosios vilties prasmę ir svarbą … [Skaityti toliau…]
„Ecclesia de Eucharistia“ – tai popiežiaus Jono Pauliaus II enciklika, paskelbta 2003 m. balandžio 17 d., kurios pagrindinis tikslas buvo atnaujinti ir pagilinti katalikų supratimą apie Eucharistiją kaip Bažnyčios gyvenimo šaltinį ir viršūnę. Popiežius siekė priminti, kad Eucharistija nėra tik simbolis ar apeiga, bet tikras Kristaus aukos sudabartinimas – gyvas susitikimas su Jėzumi Kristumi, kuris … [Skaityti toliau…]
"Tėve mūsų" yra viena iš svarbiausių krikščionių maldų, žinoma daugeliui tikinčiųjų visame pasaulyje. Ši malda, užrašyta Mato evangelijoje, yra vadinama Viešpaties malda ir atspindi krikščionių santykį su Dievu. Joje išreiškiamas prašymas Dievui dėl kasdienės duonos, atleidimo už nuodėmes ir pagalbos išbandymų metu. Malda prasideda kreipiniu "Tėve mūsų, kuris esi danguje", pabrėžiant Dievo dangiškąją prigimtį ir visagalybę. "Tėve mūsų" yra ne tik prašymas, bet ir išpažinimas, pripažinimas Dievo kaip dangiškojo Tėvo ir mūsų priklausomybės Jam. Ji moko mus nuolankumo, pasitikėjimo ir meilės. Ši malda yra svarbi krikščionių dvasinio gyvenimo dalis, padedanti stiprinti ryšį su Dievu ir ugdyti dvasinį brandumą. Tikintieji ją meldžia kasdien, prašydami Dievo palaiminimo ir vadovavimo savo gyvenime.