A. SKĖRIŲ RYKŠTĖ VIEŠPATIES žodis, kuris atėjo Petuelio sūnui Joeliui. I. Žmonės liūdi ir meldžiasi Klausykitės šito, seniūnai, išgirskite, visi krašto gyventojai! Argi įvyko kas panašaus jūsų dienomis ar jūsų protėvių dienomis? Pasakokite apie tai savo vaikams, tepasakoja jūsų vaikai savo vaikams ir jų vaikai tolesnei kartai. Kas liko nuo skėrių vikšrų, suėdė skraidantys skėriai. … [Skaityti toliau…]
Žodžiai Hilkijo sūnaus Jeremijo, iš kunigų šeimos Anatote, Benjamino žemėje. VIEŠPATIES žodis atėjo jam Amono sūnaus Judo karaliaus Jošijo dienomis – tryliktaisiais jo valdymo metais. Atėjo taip pat ir Jošijo sūnaus Judo karaliaus Jehojakimo dienomis iki vienuoliktųjų Jošijo sūnaus Judo karaliaus Zedekijo metų galo, – iki pat Jeruzalės tremties penkto mėnesio. A. PRANAŠO ŽODŽIAI IŠ … [Skaityti toliau…]
PRAKALBA A Daug svarbių tiesų buvo mums perduota per Įstatymą, Pranašus ir vėlesnius autorius; dėl jų Izraelio auklėjimas ir išmintis yra verti gyriaus. Nūn žmonės, kurie yra susipažinę su tomis tiesomis, turi ne tik patys jas suprasti, bet, būdami išminties mylėtojai, turi būti pajėgūs padėti žodžiu bei raštu ir tiems, kurie jas mažiau pažįsta. Užtat … [Skaityti toliau…]
A. TEISUMAS IR ŽMOGAUS LIKIMAS Ieškoti Dievo ir vengti pikta Mylėkite teisumą, žemės valdovai, būkite atviri VIEŠPAČIUI gerumu, ieškokite jo tyra širdimi. Juk suranda jį tie, kurie jo negundo, – jis pats apsireiškia tiems, kurie juo pasitiki. Juk sukti svarstymai atitolina žmones nuo Dievo, o kai jo galybė bandoma, – ji apstulbina kvailius. Juk išmintis … [Skaityti toliau…]
A. PIRMOJI KNYGA Dvejopas kelias I Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimą, kas neina nusidėjėlių keliu ir nebendrauja su pašaipūnais, bet VIEŠPATIES įstatymu džiaugiasi ir šnabžda jo mokymą dieną ir naktį. Jis yra lyg medis, pasodintas prie tekančio vandens, duodantis vaisių laikui atėjus, tas kurio lapai nevysta. {Ką tik daro, jam sekasi.} II Ne taip su … [Skaityti toliau…]
A. ĮVADAS A Mordekajo sapnas Antraisiais karaliaus Ahasuero Didžiojo metais, Nisano pirmąją dieną, Mordekajis, Kišo sūnaus Šimejo sūnaus Jairo sūnus, iš Benjamino giminės, sapnavo sapną. Mordekajis buvo žydas, gyvenąs Sūsos mieste, įžymus vyras, tarnaująs karaliaus dvare. Jis buvo kilęs iš belaisvių, kuriuos Babilono karalius Nebukadnezaras buvo paėmęs iš Jeruzalės drauge su Judo karaliumi Jekoniju. Šis … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad Tobito (Tobijo) knyga buvo sukurta tarp 225 ir 175 m. pr. Kr., greičiausiai helenistiniu laikotarpiu, po Babilonijos tremties, kai žydai gyveno įvairiose diasporos bendruomenėse. Tikslus laikas nežinomas, tačiau istorinės užuominos, tokios kaip Ninevės kaip Asirijos sostinės paminėjimas (žlugusios 612 m. pr. Kr.), ir helenistinės kultūros įtaka rodo šį laikotarpį. Įdomus faktas: knygos rašymo … [Skaityti toliau…]
D. IZRAELIO IR JUDO KARALYSTĖS Ahazijas teiraujasi Baal-Zebubo Ahabui mirus, Moabas sukilo prieš Izraelį. Ahazijas nukrito pro turėklus nuo savo rūmų viršutinio aukšto Samarijoje ir susižeidė. Jis tad išsiuntė pasiuntinius, duodamas jiems nurodymus: “Nueikite pas Ekrono dievą Baal- Zebubą pasiteirauti, ar aš išgysiu iš šios negalios”. O VIEŠPATIES angelas Elijui Tišbiečiui kalbėjo: “Eik ir, pasitikęs … [Skaityti toliau…]
A. PASKUTINIŲ TEISĖJŲ – ELIO IR SAMUELIO ISTORIJA Samuelio gimimas . Ramatajimuose gyveno kažkoks vyras, zufitas iš Efraimo aukštumų, vardu Elkana, efratiečio Zufo sūnaus Tohu’o sūnaus Elihu’o sūnaus Jerohamo sūnus. . Jis turėjo dvi žmonas. Vienos vardas buvo Hana, o kitos Penina. . Tas vyras kasmet eidavo iš savo miesto į Šilo’ą pagarbinti ir atnašauti … [Skaityti toliau…]
A. KANAANAS PO JOZUĖS MIRTIES Pagonių likučiai Kanaane Vienu metu, mirus Jozuei, izraeliečiai teiravosi VIEŠPATIES, klausdami: “Kas turi pirmasis iš mūsų žygiuoti prieš kanaaniečius ir su jais kovoti?” VIEŠPATS atsakė: “Težygiuoja Judo {giminė}. Nūn atiduodu kraštą į jo rankas”. Judas kreipėsi į savo brolišką giminę Simeoną: “Eikš su manimi į burtų keliu man tekusią žemę … [Skaityti toliau…]
"Tėve mūsų" yra viena iš svarbiausių krikščionių maldų, žinoma daugeliui tikinčiųjų visame pasaulyje. Ši malda, užrašyta Mato evangelijoje, yra vadinama Viešpaties malda ir atspindi krikščionių santykį su Dievu. Joje išreiškiamas prašymas Dievui dėl kasdienės duonos, atleidimo už nuodėmes ir pagalbos išbandymų metu. Malda prasideda kreipiniu "Tėve mūsų, kuris esi danguje", pabrėžiant Dievo dangiškąją prigimtį ir visagalybę. "Tėve mūsų" yra ne tik prašymas, bet ir išpažinimas, pripažinimas Dievo kaip dangiškojo Tėvo ir mūsų priklausomybės Jam. Ji moko mus nuolankumo, pasitikėjimo ir meilės. Ši malda yra svarbi krikščionių dvasinio gyvenimo dalis, padedanti stiprinti ryšį su Dievu ir ugdyti dvasinį brandumą. Tikintieji ją meldžia kasdien, prašydami Dievo palaiminimo ir vadovavimo savo gyvenime.