Liturginis Šventųjų minėjimo kalendorius – tai išsamus metinis vadovas, padedantis susigaudyti, kada Bažnyčia ir tikintieji mini konkrečius šventuosius, palaimintuosius ar svarbius įvykius liturginiame gyvenime. Čia pateikiamos dienos, kai prisimenami šventieji iš viso pasaulio – nuo žinomų katalikiškų figūrų kaip šv. Pranciškus Asyžietis ar šv. Teresė Avilietė iki rečiau minimų, bet dvasiniu svoriu nenusileidžiančių šventųjų iš … [Skaityti toliau…]
Šventoji Rita iš Kašos (1381–1457 m.) yra viena iš labiausiai gerbiamų Katalikų Bažnyčios šventųjų, vadinama neįmanomų situacijų, beviltiškų atvejų ir sunkių santuokų globėja. Jos gyvenimas, pilnas išbandymų, kantrybės ir tikėjimo, tapo įkvėpimu milijonams tikinčiųjų visame pasaulyje. Per savo kančią ir atsidavimą Dievui ji parodė, kad net pačiose sudėtingiausiose situacijose viltis ir malda gali atverti kelią … [Skaityti toliau…]
Žodis Madona dažnai asocijuojasi su švelniu Mergelės Marijos atvaizdu arba su garsia popmuzikos atlikėja. Tačiau šio žodžio kilmė ir reikšmė daug senesnė, šventesnė ir gilesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Rašymas lietuviškai: Rašymas kitomis kalbomis: Visų pirma, Madona nėra asmeninis vardas. Ji nėra kita „Marijos“ versija. Tai titulas – pagarbus kreipinys, kilęs iš italų kalbos … [Skaityti toliau…]
Krikščionybėje užtarimas yra giluminis būdas gyventi meile. Kai vienas žmogus meldžiasi už kitą, kai kažkas stovi tarp skausmo ir Dievo, tarp klystančio ir Gailestingojo – tai vadinama užtarimu. Tai ne skundas, ne maldavimas sau, o stovėjimas už kitą. Tarsi kunigas, stovintis prie altoriaus ne savo vardu. Kristaus užtarimas Užtarimo šaltinis – pats Kristus. Jis ne … [Skaityti toliau…]
Mergelės Marijos apsireiškimai – tai krikščionių tikėjime, ypač katalikybėje, žinomi įvykiai, kai tikima, kad Jėzaus motina Marija pasirodo žmonėms, dažniausiai perteikdama dvasines žinias, ragindama melstis, atgailauti ar įspėdama apie būsimus išbandymus. Šie apsireiškimai, laikomi privačiais apreiškimais, nėra privalomi tikėti, tačiau kai kurie jų, patvirtinti Katalikų Bažnyčios, tapo svarbiais tikėjimo ir piligrimystės centrais. Per istoriją užfiksuota … [Skaityti toliau…]
Encikliką Quod apostolici muneris paskelbė popiežius Leonas XIII 1878 m. gruodžio 28 d., vos per metus nuo savo pontifikato pradžios. Tai buvo antroji jo enciklika ir pirmas toks stiprus Bažnyčios žodis prieš tuomet Europoje vis labiau plitusias socialines ideologijas – ypač prieš socializmą ir komunizmą. Šis lotyniškas pavadinimas pažodžiui reiškia „Dėl apaštališkosios tarnystės“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Dilectissima Nobis“ paskelbta popiežiaus Pijaus XI 1933 m. birželio 3 d. Lotyniškas pavadinimas reiškia „Mums brangiausieji“, o lietuvių kalboje kartais vadinama „Mūsų brangiausiems“ arba „Mylimiausiems mūsų“. Kitas paplitęs apibūdinimas – „Enciklika dėl Ispanijos Bažnyčios persekiojimo“, nes dokumentas išskirtinai skirtas Ispanijos katalikų situacijai. Encikliką parašė Pijus XI, kuris pontifikavo itin sudėtingu Bažnyčiai laikotarpiu, kai Europoje … [Skaityti toliau…]
Prieš du tūkstančius metų mažame Judėjos miestelyje gimė kūdikis, kuriam buvo lemta pakeisti pasaulio istoriją. Šis kūdikis – Jėzus iš Nazareto. Jo gyvenimo kelias nuo gimimo iki mirties yra apgaubtas ir istorinio konteksto, ir dvasinės prasmės. Kviečiame leistis į pasakojimą apie Jėzaus gyvenimą – nuo kuklios gimimo nakties iki dramatiškos paskutinės aukos. Jėzus gimė maždaug … [Skaityti toliau…]
Stačiatikių Bažnyčia per šimtmečius pagerbė daugybę šventųjų – žmonių, kurie savo gyvenimu liudijo Evangelijos tiesas, pasižymėjo dorybėmis, kantrybe, atgaila ar net kankinyste. Jie kilę iš įvairių tautų ir laikotarpių: apaštalai, vienuoliai, dvasininkai, kankiniai, gydytojai bei paprasti pasauliečiai, kuriuos Dievas pašaukė ypatingai tarnystei. Šiame puslapyje pristatomi stačiatikių šventieji, kurie gerbiami visame ortodoksų pasaulyje: Rusijoje, Graikijoje, Gruzijoje, … [Skaityti toliau…]
„Amoris Laetitia“ (lot. „Meilės džiaugsmas“) – tai posinodinis apaštališkasis paraginimas, kurį 2016 m. kovo 19 d. paskelbė popiežius Pranciškus. Šis dokumentas yra skirtas vyskupams, kunigams, diakonams, pašvęstiesiems, krikščionių sutuoktiniams ir visiems tikintiesiems, nagrinėjant meilės šeimoje temą. Lietuviškas pavadinimas – „Meilės džiaugsmas“. Tai nėra enciklika, o apaštališkasis paraginimas, kuris atspindi popiežiaus pastoracinį mokymą, remiantis dvejų metų … [Skaityti toliau…]
„Motina Vilties“ – tai katalikų religijoje vartojamas terminas, dažnai siejamas su Marija, Jėzaus Kristaus motina. Šis apibūdinimas pabrėžia Marijos vaidmenį kaip vilties šaltinį žmonėms. Ji yra ne tik Jėzaus motina, bet ir visos žmonijos motina, teikianti paguodą ir viltį sunkumų akivaizdoje. Krikščionys tiki, kad Marija, kaip Dievo Motina, užtaria žmones prieš Dievą ir padeda jiems rasti kelią į išganymą. Šis Marijos kaip „Motinos Vilties“ vaizdinys atspindi jos meilę ir rūpestį žmonėmis. Ji simbolizuoja stiprybę, tikėjimą ir viltį, kurių reikia siekiant dvasinio tobulėjimo. Tikėjimas Marija kaip „Motina Vilties“ teikia paguodą ir drąsos visiems, kurie susiduria su gyvenimo iššūkiais. Šis titulas pabrėžia jos svarbą krikščionių tikėjime ir jos vaidmenį kaip dangiškosios motinos, teikiančios viltį ir paguodą visiems, kurie kreipiasi į ją.