Dilexit Nos (lot. „Pamilo mus“) – popiežiaus Pranciškaus enciklika, paskelbta 2024 metų spalio 24 dieną. Tai ketvirtoji jo enciklika, skirta Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai ir Dievo meilės žmonėms slėpiniui. Enciklika paskelbta minint 350 metų nuo Švenčiausiosios Jėzaus Širdies apsireiškimų šventajai Margaritai Marijai Alakok, kurie prasidėjo 1674 metais. Popiežius norėjo atnaujinti pamaldumą Jėzaus Širdžiai šių apsireiškimų jubiliejaus … [Skaityti toliau…]
Johanno Sebastiano Bacho Kalėdų oratorija (vok. Weihnachtsoratorium, BWV 248) yra šešių dalių ciklas, sukurtas 1734–1735 m. Leipcige. Šis kūrinys laikomas vienu reikšmingiausių baroko epochos sakralinės muzikos šedevrų, skirtu švęsti Kristaus gimimą per Kalėdų laikotarpį. Kiekviena dalis atitinka tam tikrą Kalėdų šventės dieną – nuo Kristaus gimimo (pirmoji dalis, gruodžio 25 d.) iki Trijų Karalių šventės … [Skaityti toliau…]
Trečiąją paslaptį savo ranka parašė sesuo Liucija dos Santos – viena iš trijų Fatimos regėtojų.Ji gavo leidimą tai padaryti 1943–1944 metais, kai sunkiai sirgo ir vyskupas jai liepė užrašyti tai, ką iki tol saugojo tik savo širdyje. Laiškas buvo parašytas 1944 m. sausio 3 d. Kodėl tas laiškas buvo slaptas? Iš pradžių dokumentas buvo Leirijos-Fatimos … [Skaityti toliau…]
Liudvikas Fojerbachas: biografija, požiūris į Dievą ir religiją Liudvikas Fojerbachas (Ludwigas Feuerbachas) – XIX a. vokiečių filosofas, materialistas ir antropologas, geriausiai žinomas dėl savo veikalo Krikščionybės esmė (Das Wesen des Christentums, 1841), kuriame teigė, kad Dievas yra žmogaus psichologinė projekcija, atspindinti jo norus, baimes ir idealus. Jo idėjos turėjo didelę įtaką ateizmo, marksizmo ir šiuolaikinės … [Skaityti toliau…]
Rahaba yra intriguojanti Senojo Testamento figūra, minima Jozės knygoje (Joz 2, 6:17–25), kurios istorija atskleidžia sudėtingą Dievo malonės, atgailos ir išganymo temą. Ji garsėja kaip Jericho prostitutė, padėjusi izraelitų šnipams, ir dėl savo tikėjimo bei veiksmų tapo išgelbėta bei netgi Jėzaus Kristaus protėve. Rahaba gyveno Jericho mieste, kuris buvo vienas pirmųjų kanaaniečių miestų, kurį izraelitai … [Skaityti toliau…]
Encikliką Diuturnum illud paskelbė popiežius Leonas XIII 1881 m. gegužės 15 d. Tai vienas pirmųjų jo dokumentų, nagrinėjančių valdžios prigimtį ir krikščioniškos visuomenės sandarą, rašytas tuo metu, kai Europoje stiprėjo liberalios ir sekuliarios idėjos. Lietuviški pavadinimo variantai XIX a. pabaiga – laikotarpis, kai daugelyje Europos šalių silpnėjo Bažnyčios įtaka, o valstybės darėsi vis labiau sekuliarios, … [Skaityti toliau…]
Šventasis Juozapas darbininkas, dailidė iš Nazareto, buvo ne tik Jėzaus žemės tėvas, bet ir tapo visų darbininkų globėju. Evangelijoje pagal Matą (Mt 13,55) jis vadinamas „dailide“, o tai liudija jo amato garbingumą ir kasdienio darbo svarbą. Juozapo gyvenimas liudija ištikimybę, kantrybę ir nuolatinį rūpestį savo šeima, net kai likimas metė išbandymus. Juozapas buvo paprastas dailidė, … [Skaityti toliau…]
Šiame sąraše pateikiami vardai, kurių reikšmės tiesiogiai siejasi su Dievu, atspindėdami dieviškąją prigimtį, malonę ar tarnystę. Dauguma jų kilę iš hebrajiškos tradicijos, kur Jahvės vardas (Yāh) ar žodis „Dievas“ (El, Elohim) yra neatsiejama vardo dalis, pavyzdžiui, Zacharijas („Dievas prisimena“) ar Emanuelis („Dievas su mumis“). Taip pat įtraukti graikiškos kilmės vardai, tokie kaip Teodoras („Dievo dovana“), … [Skaityti toliau…]
„O kad šita kieta kūno mėsa ištirptų!“ – šie žodžiai, ištarti Hamleto pirmajame monologe Williamo Shakespeare’o tragedijoje „Hamletas“ (I veiksmas, II scena), atskleidžia gilią vidinę protagonistą kankinančią krizę. Hamletas, Danijos princas, išgyvena egzistencinę ir moralinę dilemą, kurią sukelia jo troškimas baigti savo gyvenimą, susidūrus su skausmu, neteisybe ir tėvo mirtimi. Tačiau Dievo įstatymas, draudžiantis savižudybę, … [Skaityti toliau…]
Purgatorius, arba skaistykla, yra krikščioniškoje teologijoje tarpinė būsena po mirties, kur sielos, kurios mirė Dievo malonėje, bet dar nėra visiškai šventos, yra valomos prieš patekdamos į dangų. Ši idėja, išsivysčiusi Viduramžiais, tapo vienu iš pagrindinių ginčų tarp katalikų ir protestantų Reformacijos metu (XVI a.), o jos šaknys siekia ankstyvąją Bažnyčią. Purgatoriaus idėja neturi aiškaus pagrindo … [Skaityti toliau…]
„Motina Vilties“ – tai religinis terminas, dažnai siejamas su Marija, Jėzaus Kristaus motina. Krikščionybėje Marija vaizduojama kaip vilties simbolis, nes ji nešė ir pagimdė Jėzų, kuris, pagal tikėjimą, atnešė išganymą žmonijai. Šis vilties aspektas ypač ryškus sunkumų ir kančių metu. Tikintys žmonės į Mariją kreipiasi kaip į užtarėją, prašydami stiprybės ir pagalbos. Jai priskiriama galia užtarti žmones prieš Dievą ir suteikti jiems vilties net ir beviltiškose situacijose. „Motina Vilties“ titulas pabrėžia Marijos vaidmenį kaip dangiškąją globėją ir stiprybės šaltinį. Šis titulas atspindi gilią tikėjimą jos užtarimo galia ir neblėstančia viltimi, kurią ji įkvepia tikintiesiems. Tokiu būdu, „Motina Vilties“ yra daugiau nei tik vardas – tai gilus religinis simbolis, apimantis tikėjimą, viltį ir meilę.