“Le pèlerinage de Lourdes” yra popiežiaus Pijaus XII enciklika, išleista 1957 m. liepos 2 d. Šis dokumentas, skirtas adresuoti tiek Prancūzijos katalikų bendruomenei, tiek visiems krikščioniams, turėjo tikslą atgaivinti dvasinį atsinaujinimą ir priminti apie nepakankamai vertinamą Marijos garbinimo reikšmę. Lietuviškoje tradicijoje šis dokumentas dažnai žinomas kaip “Lourdes piligriminė kelionė” arba “Lourdes piligrimystė”, pabrėžiant gilų dvasinį … [Skaityti toliau…]
Šv. Teresė Avilietė, XVI a. karmeličių reformatorė ir mistikė, savo raštuose išsakė gilią mintį: „Mirtis man yra tik vartai į Kristaus glėbį.“ Ši frazė, kupina tikėjimo ir vilties, atspindi ne tik jos asmeninę dvasinę patirtį, bet ir krikščioniškąją perspektyvą į mirtį kaip perėjimą į amžinąjį gyvenimą. Šv. Teresė Avilietė (1515–1582) buvo ispanų karmelitė, kurios raštai, … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Auspicia Quaedam“ buvo paskelbta 1948 m. gegužės 1 d. Ją parašė popiežius Pijus XII, kuris vadovavo Katalikų Bažnyčiai nuo 1939 iki 1958 metų. Tai buvo keturioliktoji jo enciklika, paskelbta dešimtaisiais jo pontifikato metais. Lietuviškai ši enciklika dažniausiai vadinama „Kai kurios viltys“ arba „Apie maldas už taiką ir Palestinos klausimo sprendimą“. Pavadinimas atspindi pagrindinį dokumento … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Mediator Dei“ buvo paskelbta 1947 m. lapkričio 20 d. Tai pirmasis dokumentas Katalikų Bažnyčios istorijoje, skirtas vien tik liturgijai. Ją parašė popiežius Pijus XII, kuris pontifikavo nuo 1939 iki 1958 metų. Ši enciklika laikoma esminiu žingsniu liturginės reformos kelyje, kuris vėliau pasiekė kulminaciją Antrajame Vatikano Susirinkime. Lietuviškai enciklika dažniausiai vadinama „Dievo Tarpininkas“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Summi Pontificatus“ buvo paskelbta 1939 m. spalio 20 d. Tai pirmasis popiežiaus Pijaus XII oficialus dokumentas, išleistas vos po kelių mėnesių nuo jo išrinkimo į popiežiaus sostą 1939 m. kovo 2 d. Dokumentas buvo paskelbtas jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kai Vokietija ir Sovietų Sąjunga užpuolė Lenkiją. Lietuviškai enciklika dažniausiai vadinama „Aukščiausiojo pontifikato“, „Apie … [Skaityti toliau…]
Encyklika „Ingravescentibus Malis“ buvo paskelbta 1937 m. rugsėjo 29 d. popiežiaus Pijaus XI. Tai buvo viena iš paskutiniųjų jo encyklikų, parašyta prieš pat jo mirtį 1939 m. Dokumentas buvo paskelbtas Šv. Mykolo Arkangelo šventėje ir skirtas visiems Katalikų Bažnyčios vyskupams bei tikintiesiems. Lietuviškai encyklika dažniausiai vadinama „Didėjant blogybėms“, „Didėjant blogiui“ arba „Apie didėjančias blogybes“. Šie … [Skaityti toliau…]
Encikliką Divini Redemptoris („Dieviškojo Atpirkėjo pažadas“) paskelbė popiežius Pijus XI 1937 m. kovo 19 d., šv. Juozapo – visuotinės Bažnyčios globėjo ir darbininkų patrono – šventės dieną. Tai buvo viena iš trijų enciklikų, paskelbtų 1937 m. kovą, kartu su Mit brennender Sorge (apie nacizmą) ir Nos es muy conocida (apie Bažnyčios persekiojimą Meksikoje). Enciklika buvo … [Skaityti toliau…]
Encikliką „Mit brennender Sorge“ (liet. „Su degančiu rūpesčiu“) paskelbė popiežius Pijus XI 1937 m. kovo 14 d. Tai buvo pirmas Vatikano dokumentas, tiesiogiai kritikuojantis nacių režimą. Enciklika buvo parašyta vokiečių kalba, o ne įprasta lotynų, ir slapta įvežta į Vokietiją, kad būtų perskaityta visose katalikų bažnyčiose per Verbų sekmadienio pamaldas. Šis dokumentas priskiriamas prie Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
„Lux Veritatis“ (liet. „Tiesos šviesa“) – tai popiežiaus Pijaus XI paskelbta enciklika, pasirodžiusi 1931 m. gruodžio 25 d., per Kalėdas. Ji buvo parašyta Efezo visuotinio Bažnyčios susirinkimo 1500 metų sukakčiai pažymėti. Encikliką parašė pats Pijus XI (tikrasis vardas Achille Ratti), kuris pontifikavo nuo 1922 m. iki 1939 m. Tai buvo laikotarpis, kai Katalikų Bažnyčia turėjo … [Skaityti toliau…]
Encikliką Ad Salutem Humani paskelbė popiežius Pijus XI 1930 metų balandžio 20 dieną, minėdamas 1500-ąsias šv. Augustino – vieno iškiliausių Vakarų Bažnyčios Tėvų – mirties metines. Šis dokumentas ne tik pagerbė šventąjį, bet kartu buvo savotiška teologinė deklaracija, atsakanti į XX amžiaus pradžios krizes: dvasinį relativizmą, racionalizmo įsigalėjimą ir išaugusį abejingumą Bažnyčios autoritetui. Lotyniškai pavadinimas … [Skaityti toliau…]
Ieškote daugiau apie: motina vilties?
„Motina Vilties“ – tai katalikų religijoje vartojamas terminas, dažnai siejamas su Marija, Jėzaus Kristaus motina. Šis apibūdinimas pabrėžia Marijos vaidmenį kaip vilties šaltinį žmonėms. Ji yra ne tik Jėzaus motina, bet ir visos žmonijos motina, teikianti paguodą ir viltį sunkumų akivaizdoje. Krikščionys tiki, kad Marija, kaip Dievo Motina, užtaria žmones prieš Dievą ir padeda jiems rasti kelią į išganymą. Šis Marijos kaip „Motinos Vilties“ vaizdinys atspindi jos meilę ir rūpestį žmonėmis. Ji simbolizuoja stiprybę, tikėjimą ir viltį, kurių reikia siekiant dvasinio tobulėjimo. Tikėjimas Marija kaip „Motina Vilties“ teikia paguodą ir drąsos visiems, kurie susiduria su gyvenimo iššūkiais. Šis titulas pabrėžia jos svarbą krikščionių tikėjime ir jos vaidmenį kaip dangiškosios motinos, teikiančios viltį ir paguodą visiems, kurie kreipiasi į ją.