Įžanga Pirmoje knygoje, Teofiliau, aš pasakojau apie viską, ką Jėzus nuo pat pradžių veikė ir mokė iki tos dienos, kurią buvo paimtas į dangų, pirmiau per Šventąją Dvasią davęs savo išrinktiesiems apaštalams įsakymų. Po savo kančios jis pateikė jiems daugelį įrodymų, kad yra gyvas, per keturiasdešimt dienų jiems rodydamasis ir aiškindamas apie Dievo karalystę. Kartą, … [Skaityti toliau…]
A. ĮSPĖJIMO IR VILTIES ŽODŽIAI Raginimas grįžti pas Dievą Antraisiais karaliaus Darijaus metais, aštuntą mėnesį , Dievo žodis atėjo Berechijo sūnaus Ido sūnui pranašui Zecharjui: “VIEŠPATS buvo labai supykęs ant jūsų protėvių. Sakyk jiems: taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS: – Grįžkite jūs pas mane, – tai Galybių VIEŠPATIES žodis, – sugrįšiu aš pas jus, – kalbėjo … [Skaityti toliau…]
A. PRANAŠO MOTERYSTĖ IR JOS PAMOKA VIEŠPATIES žodis, kuris atėjo Beerio sūnui Ozėjui Judo karalių Uzijo, Jotamo, Ahazo bei Hezekijo dienomis ir Izraelio karaliaus Joašo sūnaus Jeroboamo dienomis. Neištikima Ozėjo žmonaKai VIEŠPATS pirmąsyk kalbėjo per Ozėją, VIEŠPATS tarė Ozėjui: “Eik, imk sau žmona moterį kekšę ir turėk vaikų kekšių, nes kraštas, pamesdamas VIEŠPATĮ, daro didelę … [Skaityti toliau…]
A. ŽODŽIAI IŠ DIEVO PRIEŠ JERUZALĖS SUNAIKINIMĄ Pradinis regėjimas ir pranašo pašaukimas Trisdešimtaisiais metais, ketvirto mėnesio penktąją dieną, man esant tarp tremtinių prie Kebaro upės, atsivėrė dangus ir aš mačiau regėjimus iš Dievo. Penktąją mėnesio dieną, – tai buvo penktieji karaliaus Jehojachino tremties metai, – VIEŠPATIES žodis atėjo Būzio sūnui kunigui Ezekieliui prie Kebaro upės … [Skaityti toliau…]
Žodžiai Hilkijo sūnaus Jeremijo, iš kunigų šeimos Anatote, Benjamino žemėje. VIEŠPATIES žodis atėjo jam Amono sūnaus Judo karaliaus Jošijo dienomis – tryliktaisiais jo valdymo metais. Atėjo taip pat ir Jošijo sūnaus Judo karaliaus Jehojakimo dienomis iki vienuoliktųjų Jošijo sūnaus Judo karaliaus Zedekijo metų galo, – iki pat Jeruzalės tremties penkto mėnesio. A. PRANAŠO ŽODŽIAI IŠ … [Skaityti toliau…]
A. TEISMO KNYGA I. Izraelio ir Judo karalysčių kaltinamasis aktas Izraelio nuodėmingumas Regėjimas, kurį turėjo Izaijas, Amozo sūnus, apie Judą ir Jeruzalę Uzijo, Jotamo, Ahazo ir Hezekijo, Judo karalių, dienomis. Klausykitės, dangūs, išgirsk, žeme, nes VIEŠPATS kalba: “Užauginau, išauklėjau vaikus, o jie sukilo prieš mane! Jautis pažįsta savo savininką ir asilas žino savo šeimininko ėdžias; … [Skaityti toliau…]
PRAKALBA A Daug svarbių tiesų buvo mums perduota per Įstatymą, Pranašus ir vėlesnius autorius; dėl jų Izraelio auklėjimas ir išmintis yra verti gyriaus. Nūn žmonės, kurie yra susipažinę su tomis tiesomis, turi ne tik patys jas suprasti, bet, būdami išminties mylėtojai, turi būti pajėgūs padėti žodžiu bei raštu ir tiems, kurie jas mažiau pažįsta. Užtat … [Skaityti toliau…]
A. ĮŽANGA: IŠMINTIES VERTĖ Saliamono patarlių tikslas Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės. Kad žmonės brangintų išmintį ir pamokymą, suvoktų prasmingus posakius, pratintųsi išmintingai elgtis būdami teisūs, teisingi ir dori; kad neišmanėliai būtų pamokyti sumanumo, jauni žmonės žinojimo ir apdairumo. Išmintingas žmogus, jų klausydamasis, mokysis, o protingas žmogus išmoks gebėjimo suprasti patarlę ir palyginimą, išminčių … [Skaityti toliau…]
A. PIRMOJI KNYGA Dvejopas kelias I Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimą, kas neina nusidėjėlių keliu ir nebendrauja su pašaipūnais, bet VIEŠPATIES įstatymu džiaugiasi ir šnabžda jo mokymą dieną ir naktį. Jis yra lyg medis, pasodintas prie tekančio vandens, duodantis vaisių laikui atėjus, tas kurio lapai nevysta. {Ką tik daro, jam sekasi.} II Ne taip su … [Skaityti toliau…]
A. PROLOGAS Jobo turtai ir pamaldumas Kadaise Uzo šalyje gyveno žmogus, vardu Jobas. Tas žmogus buvo be priekaištų ir doras, buvo dievobaimingas ir šalinosi nuo pikto. Jam buvo gimę septyni sūnūs ir trys dukterys. Jis turėjo septynis tūkstančius avių, tris tūkstančius kupranugarių, penkis šimtus jungų jaučių, penkis šimtus asilių ir labai didelę samdytą šeimyną. Tas … [Skaityti toliau…]
„Motina Vilties“ – tai katalikų religijoje vartojamas terminas, dažnai siejamas su Marija, Jėzaus Kristaus motina. Šis apibūdinimas pabrėžia Marijos vaidmenį kaip vilties šaltinį žmonėms. Ji yra ne tik Jėzaus motina, bet ir visos žmonijos motina, teikianti paguodą ir viltį sunkumų akivaizdoje. Krikščionys tiki, kad Marija, kaip Dievo Motina, užtaria žmones prieš Dievą ir padeda jiems rasti kelią į išganymą. Šis Marijos kaip „Motinos Vilties“ vaizdinys atspindi jos meilę ir rūpestį žmonėmis. Ji simbolizuoja stiprybę, tikėjimą ir viltį, kurių reikia siekiant dvasinio tobulėjimo. Tikėjimas Marija kaip „Motina Vilties“ teikia paguodą ir drąsos visiems, kurie susiduria su gyvenimo iššūkiais. Šis titulas pabrėžia jos svarbą krikščionių tikėjime ir jos vaidmenį kaip dangiškosios motinos, teikiančios viltį ir paguodą visiems, kurie kreipiasi į ją.