Enciklika „Veritatis Splendor“, išleista 1993 metais popiežiaus Jono Pauliaus II, yra dokumentas, kuriame aptariamos moralinės tiesos ir jų reikšmė žmogaus gyvenimui. Ji skirta aiškinti katalikų tikėjimo moralinius principus ir pabrėžti tiesos vaidmenį priimant etinius sprendimus. Dokumentas išreiškia Bažnyčios poziciją, jog moraliniai sprendimai turi remtis objektyvia tiesa, o ne subjektyviomis nuostatomis ar aplinkos įtaka. Lietuviškai enciklika … [Skaityti toliau…]
„Evangelium Vitae“ (liet. „Gyvenimo Evangelija“) – tai popiežiaus Jono Pauliaus II enciklika, paskelbta 1995 m. kovo 25 d. Dokumentas skirtas žmogaus gyvybės šventumui ir apsaugai nuo įvairių grėsmių, su kuriomis susiduria šiuolaikinė visuomenė. Enciklika yra Bažnyčios mokymo apie gyvybės neliečiamumą ir jos apsaugą pagrindas, atskleidžiantis moralinius, dvasinius ir teologinius šio klausimo aspektus. Enciklika pabrėžia, kad … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Qui pluribus“, paskelbta popiežiaus Pijaus IX 1846 m., yra vienas iš pirmųjų jo pontifikato dokumentų, kuriame nagrinėjami pagrindiniai Bažnyčios iššūkiai XIX a. viduryje. Šis dokumentas rodo Bažnyčios susirūpinimą dėl klaidamokslių plitimo, racionalizmo ir sekuliarizacijos poveikio tikėjimui bei visuomenei. Enciklika yra raginimas krikščionims tvirtai laikytis tikėjimo tiesų ir atsakingai vykdyti savo misiją. Enciklikos „Qui pluribus“ … [Skaityti toliau…]
„Centesimus Annus“ – šimtoji sukaktis – tai socialinės doktrinos enciklika, kurią 1991 metais paskelbė popiežius Jonas Paulius II, minėdamas šimtą metų nuo popiežiaus Leono XIII enciklikos „Rerum Novarum“ („Naujieji dalykai“) paskelbimo. Šiame dokumente analizuojami modernios visuomenės iššūkiai, pabrėžiant žmogaus orumo, ekonominės laisvės bei solidarumo svarbą šiuolaikiniame pasaulyje. Enciklika susitelkia į darbo ir kapitalo santykį, aiškindama … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Aeterna Dei Sapientia“ („Amžinoji Dievo išmintis“) yra popiežiaus Jono XXIII dokumentas, išleistas 1961 m. lapkričio 11 d. Šia enciklika paminėta 1500 metų sukaktis nuo šventojo Leono Didžiojo, popiežiaus ir Bažnyčios mokytojo, mirties. Enciklika pabrėžia Petro sosto – Romos vyskupo – svarbą kaip Katalikų Bažnyčios vienybės centro ir prisimena šventojo Leono Didžiojo nuopelnus tikėjimui, Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Enciklika Lumen Fidei, lietuviškai vadinama „Tikėjimo šviesa“, yra svarbus dokumentas, kurį 2013 metais paskelbė popiežius Pranciškus. Tai pirmoji jo enciklika, tačiau ji glaudžiai susijusi su popiežiaus Benedikto XVI mokymu, nes didelė dalis teksto buvo parašyta jo pirmtako. Šis dokumentas nagrinėja tikėjimo esmę, jo prasmę žmogaus gyvenime ir pasaulyje, iškeldamas šviesos metaforą kaip pagrindinį simbolį. Enciklika … [Skaityti toliau…]
Šis kalendorius yra metinis religinės įvairovės žemėlapis, kuriame susitinka skirtingų tikėjimų žmonės, švenčiantys gyvenimą, tikėjimą, prisiminimą, tylą ar šviesą. Čia greta stovi krikščionių Kalėdos ir budistų Bodhi diena, žydų Rosh Hashanah ir musulmonų Eid al-Adha, japonų Hanamatsuri ir hinduistų Diwali. Kiekviena šventė pateikta glaustai – kada ji vyksta, kokiai religijai priklauso ir kuo svarbi. Lietuvių … [Skaityti toliau…]
Encikliką Ecclesiam Suam paskelbė popiežius Paulius VI 1964 m. rugpjūčio 6 d. Tai buvo pirmoji jo enciklika, parašyta jau vykstant Vatikano II Susirinkimui, kurį buvo pradėjęs jo pirmtakas Jonas XXIII. Paulius VI ją paskelbė norėdamas išgryninti Bažnyčios savivoką šiame esminių pokyčių laikotarpyje. Ecclesiam Suam – tai lotyniškai „Savo Bažnyčią“. Pavadinimas paimtas iš pirmųjų enciklikos žodžių: … [Skaityti toliau…]
Palaima – tai būsena, apimanti dvasinį džiaugsmą, vidinę ramybę ir Dievo malonės patyrimą. Krikščioniškame kontekste palaima dažnai siejama su Dievo artumu, jo palankumu ir gyvenimu pagal jo valią. Skirtingai nuo paprasto laimės jausmo, palaima yra gilesnė, transcendentinė būsena, kuri išlieka net išbandymų metu. Žodis „palaima“ lietuvių kalboje atspindi dvasinę gerovę, kurią žmogus patiria per santykį … [Skaityti toliau…]
Persefonės pagrobimo mitas, užrašytas Homero „Himne Demetrai“ ir Ovidijaus „Metamorfozėse“, yra viena giliausių graikų mitologijos istorijų, aiškinanti metų laikų kaitą ir žmogaus ryšį su gamta. Persefonė, jaunystės ir pavasario įsikūnijimas, buvo pagrobta Hado, požemio dievo, o jos motina Demetra, žemdirbystės deivė, savo sielvartu sustabdė pasaulio žydėjimą. Šis mitas, kupinas dieviškų intrigų ir žmogiškos širdgėlos, tapo … [Skaityti toliau…]
Ieškote daugiau apie: motina vilties?
„Motina Vilties“ – tai katalikų religijoje vartojamas terminas, dažnai siejamas su Marija, Jėzaus Kristaus motina. Šis apibūdinimas pabrėžia Marijos vaidmenį kaip vilties šaltinį žmonėms. Ji yra ne tik Jėzaus motina, bet ir visos žmonijos motina, teikianti paguodą ir viltį sunkumų akivaizdoje. Krikščionys tiki, kad Marija, kaip Dievo Motina, užtaria žmones prieš Dievą ir padeda jiems rasti kelią į išganymą. Šis Marijos kaip „Motinos Vilties“ vaizdinys atspindi jos meilę ir rūpestį žmonėmis. Ji simbolizuoja stiprybę, tikėjimą ir viltį, kurių reikia siekiant dvasinio tobulėjimo. Tikėjimas Marija kaip „Motina Vilties“ teikia paguodą ir drąsos visiems, kurie susiduria su gyvenimo iššūkiais. Šis titulas pabrėžia jos svarbą krikščionių tikėjime ir jos vaidmenį kaip dangiškosios motinos, teikiančios viltį ir paguodą visiems, kurie kreipiasi į ją.