Jėzau, niekas žemėj šiojneprilygsta Tau.Viešpats Tu, Tau dėkingas esuUž tai, ką padarei dėl manęs.Gelbėtojau, Guodėjau,Ramybė, jėga – Tavyje.Te mano širdis ir visa manyLenkiasi tik Tau vienam.Te žemė, dangus gieda Tau, Viešpatie,Karaliui šlovė, padėka ir garbė.Jūra, kalnai nusilenks prieš Tave,Prieš galingą Tavo vardą.Visa many tegul šlovina Jį.Tu – mano džiaugsmas,Tu – mano viltis,Tik Tavyje aš pilnatvę … [Skaityti toliau…]
Naujasis Viešpaties Jėzaus Kristaus įsakymas, kurį Jis pateikė savo mokiniams, yra esminė krikščioniškos meilės samprata. Šis įsakymas randamas Evangelijoje pagal Joną (Jn 13, 34) ir skamba taip: „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!“ Šio įsakymo esmė – tai kvietimas į … [Skaityti toliau…]
Lozorius buvo vienas iš Jėzaus Kristaus artimiausių draugų, ir jų ryšys buvo ypatingas. Jis gyveno Betanijoje su savo seserimis Morta ir Marija. Jėzus juos mylėjo, ir kai Lozorius susirgo, jo seserys nedelsdamos atsiuntė žinutę Jėzui, tikėdamosi, kad Jis atvyks ir išgydys jų brolį. Tačiau Jėzus, žinodamas, kad Lozorius mirs, nusprendė palaukti dar dvi dienas prieš … [Skaityti toliau…]
Rožinio malda susideda iš keleto pagrindinių maldų, kurios kartojamos tam tikra tvarka. Štai pagrindinė lietuviška Rožinio maldos (The Rosary, lot. Rosarium) struktūra: Rožinis susideda iš penkių „dešimtukų“, kuriuose kartojamos „Sveika, Marija“ maldos, prieš tai kiekvieną dešimtuką pradedant „Tėve mūsų“ ir užbaigiant „Garbė Dievui“ malda. Kiekvienas dešimtukas yra skirtas apmąstyti vieną iš paslapčių apie Jėzaus ir … [Skaityti toliau…]
Pasakojimas apie Loto žmoną, pavirtusią druskos stulpu, yra simbolinė scena Pradžios knygoje. Ši scena ne tik rodo Loto šeimos pabėgimą iš Sodomos miesto, bet ir atskleidžia žmogaus polinkį nepaklusti dieviškiems įsakymams bei pasekmes, kurios kyla dėl nepaklusnumo. Detalesnis šios istorijos ir simbolikos tyrimas padeda atskleisti platesnį moralinį ir dvasinį kontekstą. Kai du angelai atvyko į … [Skaityti toliau…]
„Aš esu Alfa ir Omega, pradžia ir pabaiga, pirmasis ir paskutinysis“ yra viena giliausių ir simboliškiausių Jėzaus Kristaus apibūdinimų Apreiškimo Jonui knygoje. Tai išraiška, kurią Jėzus naudoja kalbėdamas apie save kaip visos egzistencijos ir istorijos pradžią ir pabaigą. Graikų abėcėlės pirmoji raidė „Alfa“ ir paskutinė raidė „Omega“ simbolizuoja pilnatvę, nes apima visą rašytinio žodžio spektrą. … [Skaityti toliau…]
Šv. Trejybės iškilmė yra švenčiama sekmadienį po Sekminių, ir ji skirta pagerbti vieną pagrindinių krikščionybės tikėjimo slėpinių – Šventąją Trejybę. Nors tiksli šventės data kasmet keičiasi, ji visada švenčiama po Sekminių, tad 2024 m. Šv. Trejybės šventė bus minima gegužės 26 d. Ši iškilmė ypatinga tuo, kad pabrėžia Dievo trejybinį pobūdį – Dievą Tėvą, Dievą … [Skaityti toliau…]
Petrinės, arba Šv. Petro ir Povilo apaštalų šventė, švenčiama birželio 29 dieną, yra viena iš svarbiausių krikščioniškų švenčių, skirtų pagerbti du iškiliausius apaštalus – šv. Petrą ir šv. Paulių. Jie abu yra laikomi pamatiniais krikščionybės skelbėjais ir Bažnyčios pamatais, kurie paskleidė Kristaus mokymą visame pasaulyje. Ši šventė yra reikšminga ne tik dėl jų vaidmens ankstyvojoje … [Skaityti toliau…]
Šv. Morkaus evangelisto diena, švenčiama balandžio 25 dieną, yra skirta pagerbti Morkų, vieną iš keturių evangelistų ir ankstyvosios Bažnyčios skelbėjų. Morkus yra laikomas Evangelijos pagal Morkų autoriumi, o jo vardas ir palikimas yra susijęs su krikščioniškosios žinios sklaida ankstyvaisiais Bažnyčios metais. Jo gyvenimas ir darbas tapo simboliu krikščioniškos misijos ir Evangelijos skelbimo. Šv. Morkus, taip … [Skaityti toliau…]
Kristaus Karaliaus šventė, dar vadinama Kristaus, Visatos Valdovo švente, yra viena iš naujausių krikščionių liturginio kalendoriaus švenčių. Ji buvo įvesta 1925 metais popiežiaus Pijaus XI enciklika Quas Primas, siekiant pabrėžti Kristaus viešpatavimą visam pasauliui ir atkreipti dėmesį į Dievo karalystės svarbą šiuolaikinėje visuomenėje. Ši šventė yra švenčiama paskutinį sekmadienį prieš Adventą, liturginių metų pabaigoje, simbolizuodama … [Skaityti toliau…]
"Jėzus mano" – tai gilus ir asmeninis pareiškimas, reiškiantis stiprų tikėjimą ir ryšį su Jėzumi Kristumi. Šis teiginys gali reikšti įvairius dalykus, priklausomai nuo asmens tikėjimo ir patirties. Kai kurie gali tai suprasti kaip pripažinimą Jėzaus kaip savo Viešpaties ir Gelbėtojo, kiti – kaip meilės ir pasitikėjimo išraišką. Tai gali būti ir apibendrinimas asmeninio santykio su Dievu, kuriame Jėzus užima centrinę vietą. Šis pareiškimas gali būti maldos, liudijimo ar tiesiog asmeninio įsitikinimo dalis. Jis atspindi gilią dvasinę patirtį ir asmeninį ryšį su krikščionių tikėjimo centru. Svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus santykis su Jėzumi yra unikalus ir asmeninis. Šis teiginys yra tikėjimo išpažinimas, perteikiantis asmeninę tikėjimo patirtį ir ryšį su Dievu.