Becalelis, mažas aitas, simbolizuoja Jėzų Kristų kaip Dievo Sūnų ir žmonijos išganytoją. Šis simbolis dažnai naudojamas krikščionių teologijoje, siekiant atskleisti Jėzaus atpirkimo ir aukos reikšmę. Becalelis rodo Dievo meilę ir atleidimą, kuriuos Jėzus atneša žmonijai per savo auka ant kryžiaus. Biblinėje tradicijoje Becalelis siejamas su Senajame Testamente, ypač su pasakojimais apie Avrano aukojamas avis. Šie … [Skaityti toliau…]
Jėzaus pasirodymų mokiniams tema yra reikšminga, kai svarstoma krikščioniškojo tikėjimo esmė ir faktiniai prisikėlimo įrodymai. Evangelijų tekstai pasakoja apie įvairius pasirodymus, kurių metu prisikėlęs Mokytojas bendravo su savo sekėjais. Kai kurie abejoja, ar tokie įvykiai galėjo būti realūs. Iškeliamas klausimas dėl galimų kolektyvinių haliucinacijų ar subjektyvių išgyvenimų, tačiau bendras pasakojimų pobūdis bei liudytojų skaičius rodo … [Skaityti toliau…]
Romėnų istorikai Tacitas ir Svetonijus minimi kaip vieni seniausių nekrikščioniškų šaltinių, pateikiančių užuominų apie Jėzų ar bent apie ankstyvąją krikščionių bendruomenę. Tacito veikalas „Metraščiai“ (lot. „Annales“), parašytas apie II amžiaus pradžią, o Svetonijaus tekstai (ypač „Cezarių gyvenimai“) suteikia žvilgsnį į anuometinę Romos imperiją, jos valdovų valdymą bei įvairias religines grupes. Šie paminėjimai nėra itin išsamūs, … [Skaityti toliau…]
Malko ausis minima Evangelijoje pagal Joną, kur aprašomas netikėtas įvykis Jėzaus sulaikymo naktyje. Vyriausiojo kunigo tarnas patyrė sužalojimą, kai vienas iš Jėzaus artimiausių palydovų nusprendė priešintis atėjusiems kareiviams. Tenka pastebėti, kad apaštalų drąsa kartais būdavo sumišusi su žmogiškomis silpnybėmis, todėl šioje scenoje mokinys išsitraukė kardą. Evangelijos liudija, jog nukentėjo ausis, priklausiusi tarnui, vadinamam Malku. Nesunku … [Skaityti toliau…]
Trijų išminčių kelionė aprašoma Evangelijoje pagal Matą. Pasak tradicijos, jie atvyko iš rytų regionų, sekdami ypatingu dangaus reiškiniu. Tų asmenų kelias susietas su tikėjimu, kad gimė svarbus Karalius, galintis įnešti naujų vėjų į Judaikos tautos istoriją. Pasakojime matyti, jog dangaus šviesa vedė juos iki Jeruzalės apylinkių, kur išminčiai pirmiausia ėjo pas Erodą, norėdami sužinoti apie … [Skaityti toliau…]
Vynuogynai Biblijoje užima ypatingą vietą ir simbolizuoja įvairius teologinius, moralinius bei dvasinius principus. Jie dažnai minimi tiek Senajame, tiek Naujajame Testamente, ir jų reikšmė yra daugiasluoksnė – nuo materialaus turto ir klestėjimo simbolio iki gilesnių, dvasinių pamokų, susijusių su Dievo santykiu su savo tauta. Vynuogynai Senajame Testamente dažnai yra turto, klestėjimo ir Dievo palaiminimo simbolis. … [Skaityti toliau…]
Kanos vestuvės yra vienas žymiausių įvykių, aprašytų Naujojo Testamento Evangelijoje pagal Joną. Šis įvykis yra ypatingas tuo, kad tai pirmasis stebuklas, kurį Jėzus atliko savo viešosios tarnystės pradžioje. Pasakojimas apie Kanos vestuves turi gilias teologines ir simbolines prasmes, kurios svarbios tiek krikščionims, tiek bendrai Biblijos skaitytojams. Pasakojimas vyksta mažame Galilėjos miestelyje, Kanos kaime, kur Jėzus, … [Skaityti toliau…]
Biblijoje medžiai reiškia gyvybę, Dievo palaiminimą, vaisingumą ir dvasinį augimą. Jie vaizduojami kaip Dievo kūrinijos grožio ir Jo rūpesčio žmogumi ženklai. Medžiai teikė maistą, pavėsį ir medieną, todėl buvo gyvybiškai svarbūs senovės Artimųjų Rytų visuomenėms. Dvasiškai medžiai simbolizuoja teisumą (Ps 1, 3: „Jis yra kaip medis, pasodintas prie vandens srovių“), Dievo karalystę (Mt 13, 31–32, … [Skaityti toliau…]
Encikliką Ecclesiam Suam paskelbė popiežius Paulius VI 1964 m. rugpjūčio 6 d. Tai buvo pirmoji jo enciklika, parašyta jau vykstant Vatikano II Susirinkimui, kurį buvo pradėjęs jo pirmtakas Jonas XXIII. Paulius VI ją paskelbė norėdamas išgryninti Bažnyčios savivoką šiame esminių pokyčių laikotarpyje. Ecclesiam Suam – tai lotyniškai „Savo Bažnyčią“. Pavadinimas paimtas iš pirmųjų enciklikos žodžių: … [Skaityti toliau…]
Nostalgija – tarsi švelnus, bet skaudus širdies dūžis, kai prisiminimai apie praeitį sukelia ilgesį, sumišusį su džiaugsmu ir liūdesiu. Tai būsena, kai žmogus trokšta grįžti į buvusius laikus, vietas ar jausmus, kurie atrodo nepasiekiami. Žodis „nostalgija“ kilęs iš graikų kalbos: nostos („grįžimas namo“) ir algia („skausmas“), taigi pažodžiui reiškia „skausmą dėl grįžimo namo“. Terminas buvo … [Skaityti toliau…]
"Jėzus mano" – tai asmeninis išpažinimas, reiškiantis gilų tikėjimą ir ryšį su Jėzumi Kristumi. Šis teiginys gali turėti skirtingas reikšmes skirtingiems žmonėms, priklausomai nuo jų tikėjimo gilumo ir asmeninės patirties. Kai kurie gali jį suprasti kaip pripažinimą Jėzaus kaip savo Viešpaties ir Gelbėtojo, kiti – kaip išraišką gilios meilės ir pasitikėjimo. Tai gali būti ir maldos, ir apmąstymų, ir džiaugsmo išraiška. Šis išpažinimas pabrėžia asmeninį santykį su Dievu, kurį kiekvienas žmogus gali patirti savitai. Jis rodo, kad Jėzus yra ne tik istorinė figūra, bet ir gyvas ir veikiantis asmuo žmogaus gyvenime. Tokia išpažintis yra svarbi tikėjimo dalis, stiprinanti ryšį su Dievu ir suteikianti vilties bei stiprybės kasdieniame gyvenime. Šis asmeninis ryšys su Jėzumi yra tikėjimo pagrindas daugeliui krikščionių.