Encikliką „Cum multa“ paskelbė popiežius Leonas XIII 1882 m. gruodžio 8 dieną (dalis šaltinių nurodo ir metų pabaigą – 1882-12-28, bet oficiali Vatikano data yra gruodžio 8-oji). Adresuota Ispanijos vyskupams, dvasininkams ir katalikų bendruomenei. Lietuviškai dažniausiai vartojamas originalus pavadinimas – „Cum multa“. Pažodinis vertimas būtų „Kadangi daug…“ arba „Turint daug…“, tačiau oficialios lietuviškos versijos nėra. … [Skaityti toliau…]
Encikliką „Auspicato concessum“ paskelbė popiežius Leonas XIII 1882 metų rugsėjo 17 dieną (kai kur šaltiniuose nurodoma rugsėjo 8 d., tačiau Vatikano oficiali data – rugsėjo 17-oji). Tai buvo viena iš tų enciklikų, kurios nebuvo skirtos vien abstrakčioms tikėjimo temoms – ji tiesiogiai reagavo į to meto socialinę ir religinę situaciją. Lietuvių spaudoje dažniausiai naudojamas originalus … [Skaityti toliau…]
Krikščioniškoje tradicijoje visada akcentuojamos Jėzaus kančios akimirkos, o ypatingą vietą užima penkios žaizdos. Tikinčiųjų akys krypsta į rankų, kojų ir perdurto šono sužeidimus kaip į unikalų atsidavimo Dievo valiai liudijimą. Šis vaizdinys jungia istorinį įvykį bei gilią dvasinę prasmę, kuri atveria duris į sakramentinę Kristaus aukos gelmę. Biblijoje randame užuominų apie tų žaizdų tikrumą. Po … [Skaityti toliau…]
Klausimas apie antrąjį Jėzaus atėjimą kyla daugeliui tikinčiųjų. Įvairios krikščioniškos tradicijos pabrėžia, kad konkreti diena ir valanda nėra žinomos jokioms žemiškoms institucijoms. Raštuose randame žodžius: „Apie tą dieną ir valandą niekas nežino, netgi dangaus angelai, nei Sūnus, o tik Tėvas“ (Mt 24, 36). Toks liudijimas skatina pasitikėti Dievu bei būti dėmesingiems kiekvieną dieną. Toks nusiteikimas … [Skaityti toliau…]
Katalikų Bažnyčios tradicija apaštalą Petrą laiko pirmuoju popiežiumi. Jo gyvenimas, veikla ir vadovavimas padėjo pagrindą popiežiaus institucijai. Petras, gimęs kaip Simonas, buvo žvejys iš Galilėjos, Betsaidos miestelio. Jo brolis Andriejus taip pat buvo Jėzaus mokinys. Remiantis Naujasis Testamentas, Jėzus pašaukė Simoną sekti paskui jį ir davė jam vardą Petras (aram. Kefa, graik. Petros – uola), … [Skaityti toliau…]
Teoforija – tai reiškinys, kai žmogaus vardas savyje nešioja dievybę. Tarsi į asmens tapatybę būtų įrašytas dievo pėdsakas: ne simboliškai, o pažodžiui. Vardas tampa ne tik asmeniniu ženklu, bet ir maža malda, pareiškimu, pasišventimu. Senovės žmonės netikėjo atsitiktinumais. Jie nematė vardo kaip tuščios etiketės – priešingai, vardas buvo tiltas tarp žmogaus ir dieviškos tvarkos. Teoforiniai … [Skaityti toliau…]
Prisikėlimo kryžius (Resurrection Cross) yra krikščioniškas simbolis, naudojamas daugiausia Velykų laikotarpiu, pabrėžiantis Kristaus prisikėlimą. Skirtingai nuo tradicinio kryžiaus su Nukryžiuotojo atvaizdu (krucifikso), Prisikėlimo kryžius yra paprastas, be Kristaus kūno, simbolizuojantis tuščią kryžių po prisikėlimo – pergalę prieš mirtį ir naują gyvenimą. Jo dizainas dažnai būna minimalistinis, kartais puošiamas gėlėmis, audeklais ar kitais vilties ir šviesos … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Jono XXIII paskelbta enciklika Pacem in Terris yra vienas svarbiausių Katalikų Bažnyčios dokumentų apie taiką, žmogaus teises ir tarptautinį bendradarbiavimą. Ji buvo paskelbta pasaulio kontekste, kuriame tvyrojo Šaltojo karo įtampa, vos keli mėnesiai po Kubos raketų krizės (1962 m.), kai pasaulis buvo priartėjęs prie branduolinio konflikto ribos. Enciklika tapo drąsiu popiežiaus raginimu įtvirtinti taiką … [Skaityti toliau…]
Dievo Žodžio sekmadienio šūkiai, kasmet skelbiami popiežiaus Pranciškaus, yra glaudžiai susiję su Katalikų Bažnyčios raginimu atnaujinti tikinčiųjų ryšį su Šventuoju Raštu. Šis sekmadienis buvo įvestas 2019 m. popiežiaus Pranciškaus kaip visuotinė šventė, skirta Šventojo Rašto svarbai tikinčiųjų gyvenime. Šūkiai parenkami iš Biblijos tekstų ir skelbiami kaip gairės apmąstymui bei dvasingumo stiprinimui. Šūkiai naudojami ne tik … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Ut Unum Sint“, kurios pavadinimas išvertus reiškia „Kad visi būtų viena“, buvo paskelbta 1995 metais popiežiaus Jono Pauliaus II. Dokumentas skirtas krikščionių vienybės skatinimui ir ekumeninio dialogo reikšmei. Enciklikoje pabrėžiama, kad Jėzaus Kristaus malda, užrašyta Evangelijoje pagal Joną, kur Jis meldžiasi „kad visi būtų viena“ (Jn 17, 21), yra kvietimas siekti pilnos vienybės tarp … [Skaityti toliau…]
"Jėzus mano" – tai asmeninis išpažinimas, reiškiantis gilų tikėjimą ir ryšį su Jėzumi Kristumi. Šis teiginys gali turėti skirtingas reikšmes skirtingiems žmonėms, priklausomai nuo jų tikėjimo gilumo ir asmeninės patirties. Kai kurie gali jį suprasti kaip pripažinimą Jėzaus kaip savo Viešpaties ir Gelbėtojo, kiti – kaip išraišką gilios meilės ir pasitikėjimo. Tai gali būti ir maldos, ir apmąstymų, ir džiaugsmo išraiška. Šis išpažinimas pabrėžia asmeninį santykį su Dievu, kurį kiekvienas žmogus gali patirti savitai. Jis rodo, kad Jėzus yra ne tik istorinė figūra, bet ir gyvas ir veikiantis asmuo žmogaus gyvenime. Tokia išpažintis yra svarbi tikėjimo dalis, stiprinanti ryšį su Dievu ir suteikianti vilties bei stiprybės kasdieniame gyvenime. Šis asmeninis ryšys su Jėzumi yra tikėjimo pagrindas daugeliui krikščionių.